Valdžia tikisi, kad rado kelias išeitis, kaip spręsti nedarbo problemas. Žadamos mokesčių lengvatos jaunimą įdarbinusiems darbdaviams ir bedarbiams, pasiryžusiems imtis individualios veiklos.

Laikinos lengvatos

Vyriausybė palankiai vertina siūlymus nedarbą šalyje mažinti nustatant mokesčių lengvatas jaunimo darbdaviams, vieniems metams priimantiems į darbą jauną asmenį, kuriam ši darbovietė – pirmoji, ir bedarbiams, norintiems išsiimti verslo liudijimą, taip pat supaprastinant viešųjų darbų organizavimą savivaldybėse.

Planuojama, kad mokesčių lengvata jaunimo darbdaviams galėtų būti taikoma dvejus metus – nuo šių metų liepos 1-osios iki 2012 m liepos 1-osios, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavesta per dvi savaites parengti reikiamus teisės aktus.

Darbo grupė pasiūlė tokiam darbdaviui sumažinti "Sodros" mokesčius nuo 31 proc. iki 7,7 proc. – atleisti jį nuo pensijų socialinio draudimo įmokų, tačiau palikti pareigą mokėti motinystės, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe įmokas.

Siūlys subsidijas

Tikimasi, kad mokesčių lengvatų darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą, taikymas skatins jaunų, ką tik studijas baigusių ir reikiamos darbo patirties neturinčių žmonių užimtumą, padės jiems įsilieti į šalies darbo rinką.

Taikant lengvatas smulkųjį verslą pradedantiems bedarbiams siūloma vienus metus mokėti 25 proc. minimalios algos dydžio – 200 litų – subsidiją per mėnesį. Tokia lengvata būtų taikoma, jei verslo liudijimas išduodamas ne trumpiau kaip mėnesiui.

Pasak darbo grupės, tokios lengvatos paskatintų darbo biržoje registruotus bedarbius pradėti individualią veiklą, o tai šiuo metu jiems sudėtinga padaryti, nes neturi pakankamai lėšų verslo liudijimui įsigyti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.

Lengvatomis išsiimti verslo liudijimą turėtų pasinaudoti apie 8 tūkst. žmonių, o tam reikės 16 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reikiamus teisės aktus šiam siūlymui įgyvendinti taip pat turės parengti per dvi savaites.

Išeitis – viešieji darbai

Viešųjų darbų organizavimo savivaldybėse supaprastinimas, kaip tikimasi, padidins galimybes darbo ieškantiems žmonėms bent laikinai susirasti mokamą darbą. Siūlymus numatoma įgyvendinti dar šį pavasarį.

Pasak ministerijos, organizuojant viešuosius darbus šalies regionuose, kuriuose yra itin didelis nedarbas, siūloma nustatyti, kad jie būtų 100 proc. finansuojami ne savivaldybių, o darbo biržų, jos turėtų mokėti darbo užmokesčio subsidijas žmonėms, dirbantiems viešuosius darbus.

Regionuose, kuriuose nedarbas yra mažesnis, siūloma taip pat sumažinti savivaldybių skiriamą finansavimą nuo 50 proc. iki 20 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką organizuodamos viešuosius darbus savivaldybės turi padengti 50 proc. reikiamų lėšų.

Planuojama, kad regionuose, kuriuose itin didelis nedarbas, viešųjų darbų programose dalyvaus 20 tūkst. žmonių, iš jų – 8 tūkst. jaunimo iki 29 metų. Tose savivaldybėse, kuriose siūloma skirti 80 proc. finansavimą iš darbo biržų, planuojama į viešuosius darbus įtraukti 21 tūkst. žmonių, iš jų – 4 tūkst. jaunimo iki 29 metų.

Darbo biržose jau registruota daugiau kaip 300 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių, nedarbo lygis Lietuvoje viršija 14 proc.