- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų norėdami sustiprinti savo profesines žinias, ar nusprendę imtis visai naujo amato, galite gauti 500 eurų valstybės paramą pasirinktiems kursams. Nuo sveikos mitybos principų iki duomenų bazių kūrimo – patys įvairiausi mokymai jau sulaukė tūkstančių susidomėjusiųjų gyventojų.
Šių metų pradžioje startavo nauja švietimo suaugusiems platforma „Kursuok“. Ji skirta norintiems įgyti naujų įgūdžių arba tobulinti jau esamus. Apie tai, kaip sekasi įsibėgėti šiai platformai, pasakojo švietimo viceministrė Agnė Kudarauskienė.
– Kas gali tikėtis gauti valstybės finansavimą?
– Mūsų tikslinė grupė – žmonės nuo aštuoniolikos iki 65 metų, kurie yra dirbantys ir turintys kokį nors išsilavinimą. Per šią sistemą mes finansuojame daugiau kompetencijų patobulinimą, o ne visos profesijos įgijimą. Tai asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus, gali registruotis į sistemą. Pasirinkus mokymus pagal nustatytas prioritetines sritis galima gauti 500 eurų finansavimą.
– Pavyzdžiui, ar būdamas žurnalistu galiu eiti ir mokytis masažo kursų? Tikėtis kompensacijos?
– Susidomėjus konkrečia programa reikėtų atsidaryti jos aprašymą. Dažniausia ten pažymima, kokių reikia prieš tai įgytų žinių, jeigu norit mokytis šitoje programoje. Dažniausiai jos pritaikytos kiekvienam piliečiui. Tai reiškia, kad nereikalauja konkrečių prieš tai įgytų gebėjimų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar platforma sulaukė didelio susidomėjimo per nepilną dviejų mėnesių laikotarpį?
– Jau daugiau nei 4,2 tūkst. žmonių susidomėjo, užsiregistravo į mokymus. Iš viso svetainėje užsiregistravo apie 13 tūkst. asmenų.
– Kuriomis sritimis žmonės labiausiai susidomėję?
– Populiariausi mokymai – užsienio kalbos, projektų valdymas, psichologinis raštingumas, buhalterinė apskaita. Mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau teikėjų. Kuo daugiau teikėjų, įvairių programų turėsime, tuo didesnis pasirinkimas bus patiems žmonėms. Kadangi mūsų prioritetas – skaitmeniniai įgūdžiai, tai tikrai labai laukime teikėjų, kurie vykdo būtent tokias programas.
– Kaip atrenkami teikėjai? Kokius kriterijus turi atitikti įstaiga?
– Į sistemą registruotis gali tie teikėjai, kurie iki šiol užsiėmė mokymų veikla. Tai tiek privatūs, tiek valstybiniai teikėjai. Visa detali informacija, kokiuose registruose reikia užsiregistruoti, kaip pateikti programą – mūsų internetinėje svetainėje.
– Kaip prisijungti į mokymus?
– Apsilankius mūsų internetinėje svetainėje yra mygtukas „prisijungti“. Per elektroninius valdžios vartus susikuriama paskyra. O visa bendra informacija –internetinėje svetainėje.
– Ar žmonėms reikėtų skubėti registruotis, nes gali nebelikti vietų? Ar čia tęstinis projektas?
– Tai – tęstinis projektas, jis nesibaigs. Tikimės, kad tų teikėjų, programų atsiras daugiau. Finansavimas numatytas iki 2030 metų. Tai tikrai pakaks visiems pasinaudoti šia galimybe. Svarbu atrasti, kas domina ir registruotis į mokymus.
Jeigu jūs šiemet išnaudosite, tai sekantį kartą tuo 500 eurų kuponu galėsite pasinaudoti tik po penkerių metų.
– Koks jo finansavimas?
– Metams mes skiriame 5,4 mln. eurų. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Taip pat planuojame finansuoti ir iš Europos struktūrinių fondų. Kaip jau minėjau, finansavimas numatytas iki 2030-ųjų.
– Ar galiu pabaigęs vienus kursus rinktis kitus?
– Galite. Tik valstybė žmogui finansuoja 500 eurų. Vieną kartą per penkis metus. Tai reiškia, jeigu jūs šiemet išnaudosite, tai sekantį kartą tuo 500 eurų kuponu galėsite pasinaudoti tik po penkerių metų. Tačiau jūs galite neribotai mokytis už savo lėšas. Dar šių metų viduryje planuojame sudaryti galimybę ir darbdaviams prisidėti prie žmogaus mokymosi, jeigu jis mokosi labiau to, ko reikia jo darbo vietoje. Čia irgi norėčiau akcentuoti, kad tie 500 eurų skirti asmeniškai žmogui. Joks darbdavys negali skatinti panaudoti jų kitiems kursams. Mes laukiame to etapo, kada galės būti toks sutelktinis darbdavio ir valstybės finansavimas. Tada žmonės galėtų mokytis truputį specifiškiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...