Obligacijos – ir turtas, ir bevertis popierius

Pastaruoju metu bankai ypač aktyviai savo klientams perša obligacijas. Už šiuos vertybinius popierius žadamos didesnės palūkanos, nei laikant santaupas kaip indėlį. Tačiau tokiu bankų masalu suvilioti gyventojai neturėtų pamiršti, kad ši investicija – tik jų pačių rizika. Bankai nesuteikia jokių garantijų, kad investuotus pinigus pavyks atgauti.

Bankai prapliupo obligacijomis

Siekdami pritraukti kapitalo, bankai vis dažniau leidžia obligacijas, į kurias siūlo investuoti ne tik įmonėms, bet ir gyventojams. Akcijų rinkose nudegę, bet rizikuoti dar linkę investuotojai šį siūlymą, kaip rodo bankų statistika, priima gana noriai.

Obligacijų pelningumas investuotojus vilioja, nes jie žino, kad pagerėjus šalies ekonominiam klimatui, tokių didelių palūkanų nebebus siūloma.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja Asta Vasiliauskaitė obligacijas tik iš dalies laiko saugiu instrumentu: "Reikėtų geriau pasvarstyti, ką sau šiandien galime leisti, ar tikrai norime dabar investuoti. Gal verčiau laikyti iki 340 tūkst. litų dydžio indėlį su mažesne palūkanų norma, bet būti garantuotam, kad pinigai niekur nedings."

Juolab kad bankuose laikomus indėlius saugo indėlių garantiniai fondai, iš kurių gyventojams būtų grąžinami pinigai, jei bankas susidurtų su finansiniais sunkumais. O obligacijų rizikos bankai nėra apdraudę ir siūlo ją vertinti patiems investuotojams.

Kas saugiausia?

Finansinį instrumentą paprastai investuotojai renkasi pagal tai, kiek jie pasirengę rizikuoti. Iš esmės obligacijos priskiriamos prie gana saugių instrumentų, tačiau ne kiekviena obligacija vienodai saugi.

Pasak A.Vasiliauskaitės, saugiausios yra Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų išleistos obligacijos. Verslo vienetų išleistos obligacijos saugesnės už akcijas, bet šių aukštesnis rizikos lygis nei valstybinių. Obligacijas leidžia ir galingos įmonės, tačiau komercinių bankų obligacijos saugesnės.

"Vyriausybės, savivaldos, bankų, įmonių obligacijos", – nuo saugiausios iki nesaugiausios obligacijas vardijo A.Vasiliauskaitė.

Nuogąstauti dėl bankų finansinio stabilumo šiuo metu pagrindas yra, tačiau manyti, kad žlugus bankui bus prarastos ir obligacijos, anot docentės, nevertėtų. Paprastai su finansiniais sunkumais susidūrę bankai prijungiami prie dirbančių sėkmingiau, bankrutuoti retai jiems leidžiama. Bankroto atveju iš investuotojų obligacijos būtų išperkamos anksčiau nei akcijos, tačiau už tokią sumą, kokią bankas tuomet pajėgtų mokėti. Pirmiausia būtų išmokamos paskolos ir atsiskaitoma su indėlininkais.

Riziką vertiname patys

Kiekvieno komercinio banko interneto svetainėje galima rasti finansines ataskaitas, pelno ar nuostolio balansus, informaciją apie reitingų agentūrų suteiktus reitingus. Tačiau ar ši informacija vidutiniam lietuviui gali padėti objektyviai įvertinti riziką prieš perkant obligacijas?

"Paprastam žmogui susivokti ir analizuoti riziką sunku, – pripažino "DnB Nord" banko investicinės bankininkystės vadovas Andrius Načajus. – Tačiau yra profesionalai, kurie tuo užsiima: vertina valstybių, įmonių, bankų riziką ir suteikia reitingus. Būtent tie reitingai yra svarbiausias dalykas, lemiantis investuotojų sprendimą."

Kuo aukštesnis banko reitingas, tuo mažesnė rizika. Aukščiausius reitingus mūsų šalyje turi SEB ir "DnB Nord" bankai, jiems geriausiai sekasi ir prekiauti išleistomis obligacijomis. Pavyzdžiui, "DnB Nord" banko išleistų obligacijų investuotojai yra įsigiję už 1,3 mlrd. litų. Didelė dalis šių obligacijų susietos su indeksais, jas perka fiziniai asmenys.

Galima viską prarasti

Neseniai tarp populiariausių finansinių instrumentų buvo didžiausią grąžą užtikrinantys investiciniai indėliai, akcijos, fondai – žmonės į juos investavo, nes norėjo uždirbti daugiau. Dabar gyventojai dažniau renkasi obligacijas fiksuotosiomis palūkanomis. Specialistai pastebi, kad visi tapo konservatyvesni, rizikuoti ryžtasi vienas kitas investuotojas.

"Investuotojai smarkiai nukentėjo, todėl dabar ieško saugesnių, fiksuoto pajamingumo instrumentų", – teigė A.Načajus ir pridūrė, kad artimiausiu metu tarp populiariausių išliks Vyriausybės obligacijos.

Paprastai obligacijas perka vidutines ir didesnes pajamas gaunantys žmonės. Vidutiniškai vienas klientas įsigyja obligacijų už daugiau kaip 20 tūkst. litų. Mažesnės sumos dažniau laikomos kaip indėliai.

A.Načajus neneigė, kad pasaulyje yra buvę atvejų, kai bankams bankrutavus iš obligacijų investuotojai negavo jokios grąžos.

"Tokių atvejų buvo, o bankrotas užklumpa net ir aukštus reitingus turinčias bendroves, todėl klientai turi būti budrūs", – nuo aklos rizikos atkalbinėjo A.Načajus.

Žemi reitingai neatbaido

Šiuo metu fiksuotųjų palūkanų obligacijas platina "Snoro" bankas, turintis palyginti žemus reitingus. Vienos obligacijos nominali vertė – 100 litų, obligacijų trukmė – 368 dienos. Už šias obligacijas bankas siūlo 11 proc. metinių palūkanų, kurias gauti galima nebūtinai išlaikius obligacijas visus metus, pakanka jas palaikyti 28 dienas. Greta pasiūlymo pirkti obligacijas banko interneto svetainėje rašoma: "Investuotojai, įsigydami šių obligacijų, prisiima bendrą banko kredito riziką. Prieš priimdami sprendimą investuoti, būtinai susipažinkite su šių obligacijų galutinėmis sąlygomis ir Baziniu prospektu bei juose aprašytais rizikos veiksniais, ir įvertinkite, ar jums ši rizika yra priimtina."

Tame pačiame puslapyje pateikta informacija apie praėjusių metų spalio 17 d. tarptautinės reitingų agentūros "S&P: "Snoro" bankui patvirtintą reitingą. Matyti, kad ilgalaikių įsipareigojimų reitingas yra BB–, o trumpalaikių – B. Vadinasi, perspektyva neigiama. Ar išvydęs tokius reitingus investuotojas gali ryžtis pirkti banko obligacijų? Pasirodo, gali.

"Šios obligacijos paklausios tarp klientų, investuojančių nedideles sumas, o pasirašytų sutarčių skaičius yra gana didelis", – sakė "Snoro" banko Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorė Nila Pansevičiūtė.


Ramūnas Strauka, "Swedbank" Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius:

Praėjusiais metais mūsų bankas klientams pasiūlė taupymo obligacijas ir sėkmingai išplatino šešias jų emisijas. Kaip ir terminuotasis indėlis, banko taupymo obligacijos garantuoja, kad jas išlaikius iki nustatyto termino pabaigos, investuotojui išmokamos garantuotos nustatyto dydžio palūkanos. Tačiau skirtingai nei terminuotojo indėlio ar paprastų obligacijų atveju, taupymo obligacijas galima parduoti bankui pirma laiko, ir visos sukauptos palūkanos nėra prarandamos. Į šį finansinį instrumentą investavęs klientas iš anksto žinos, kiek pajamų gaus pardavęs taupymo obligacijas prieš išpirkimo terminą. Obligacijų pirmalaikio išpirkimo kaina nustatoma iš anksto ir didėja laikui bėgant – tai yra kuo ilgiau obligacijos išlaikomos, tuo didesnis ir pelnas. Šis investavimo produktas pirmiausia skirtas tiems žmonėms, kurie nenori rizikuoti ir nori gauti garantuotas palūkanas. Banko pradėtos leisti taupymo obligacijos užtikrins didesnes nei indėlių palūkanas ir yra minimaliai rizikingos. Minimali į banko taupymo obligacijas investuojama suma yra 100 litų. Mūsų banko Lietuvoje likvidumas geras, kapitalizacijos rodikliai atitinka planus, finansinio portfelio rizika tinkamai kontroliuojama ir normali. Per 2008 m. grupė uždirbo 412,4 mln. litų grynojo konsoliduoto pelno.


Evaldas Čepulis, SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas:

Per 2008 m. investuotojai įsigijo SEB banko išleistų obligacijų už 203,2 mln. litų. Bankas nuolat siūlo įsigyti obligacijų ir jos paklausios, tačiau dėl padidėjusios konkurencijos rinkoje obligacijų įsigyjama kiek mažiau. SEB banko leidžiamas obligacijas renkasi klientai, norintys investuoti vidutiniam laikotarpiui ir siekiantys garantuotos investicijų grąžos. Įsigydami banko obligacijų investuotojai tiksliai žino, kada atgaus investuotas lėšas ir kokios dydžio palūkanos jiems bus išmokėtos. Į banko leidžiamas obligacijas investuoja įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, kuriuos tenkina siūlomas banko obligacijų pajamingumo ir rizikos derinys. SEB bankas fiksuotųjų palūkanų obligacijų emisijas leidžia periodiškai, suteikdamas investuotojams, siekiantiems garantuotos investicijų grąžos, galimybę jų įsigyti beveik bet kuriuo metu. Investuotojams nebūtina kreiptis į banką, nes yra galimybė obligacijų įsigyti naudojantis prekybos vertybiniais popieriais internetu sistema. Įsigyjant banko obligacijų galima investuoti ir nedidelę lėšų sumą (apie 100 litų). Skirtingai negu terminuotojo indėlio atveju, klientai gali, neprarasdami sukauptų palūkanų, bet kada parduoti įsigytas obligacijas bankui antrinėje rinkoje anksčiau, negu numatytas išpirkimo terminas. Pavyzdžiui, šiuo metu platinama vienų metų trukmės banko obligacijų su 8,7 proc. metinėmis palūkanomis emisija. Nustatytos palūkanos to paties termino indėlio palūkanas viršija 0,15 proc. SEB banko reitingas šiandien aukštesnis už Lietuvos Respublikos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir yra aukščiausias tarp Lietuvoje veikiančių komercinių bankų (toks pat tik "DnBNord" banko Lietuvoje) – galiojantis "Fitch Ratings" ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas SEB bankui yra A, perspektyva – stabili.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių