- Karolina Ambrazaitytė, Paulius Perminas, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto projektas atitinka įstatymuose užprogramuotus lūkesčius, tačiau tikrai ne visi yra patenkinti kitąmet siūlomu finansavimu.
„Kalbame pirmiausia apie tuos pačius pareigūnus, vidaus reikalų sistemos darbuotojus, kitas sritis. Jei kažkokie lūkesčiai buvo, tai jų nėra. Nes nematome, bent jau kol kas, gal dar toliau susipažinsime rytoj, kai bus įkelti dokumentai į duomenų bazes, ar yra išties sprendimai kažkokie padaryti dėl kitų socialinių grupių“, – BNS sakė Saulius Skvernelis.
„Pirmas toks vaizdas yra, kad išties kažko tikrai nenustebino, galbūt kažką nuvylė“, – pridūrė jis.
Jo nuomone, nepakankamai lėšų skiriama ir vienai opiausių problemų – keliams: „Matome, kad keliams tas lūkestis ir pokytis nėra atlieptas.“
„Patrupinimas visiems“
Į sumažėjusį kelių finansavimą dėmesį atkreipia ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Naktinių reformų nedarėme ir nedarysime, kur sugebėsime, greitas korekcijas tikrai padarysime.
„Pavyzdžiui, kelių infrastruktūros, tiltų finansavimui yra siūloma skirti kitais metais beveik 200 mln. mažiau negu šiemet. Nepaisant to, jog dėl būklės kritiškumo buvo šnekėta ne vieną kartą ir Seime, ir Prezidentūroje, ir regionų forumuose“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat mano, kad vienai problematiškiausių šalies sričių biudžete skirta per mažai dėmesio.
„Sužinojome, kad, pavyzdžiui, šiemet keliams buvo skirtas bendrai apie beveik 1 mlrd. eurų, šis finansavimas sumažės iki 780 mln. eurų. Tai, vadinasi, keliams minus 220 mln. eurų. Tai parodo, kad su keliais bus dar blogiau“, – pastebėjo jis.
Pasak G. Palucko, kitose biudžeto eilutėse didėjantis finansavimas susijęs su augančia ekonomika.
„Augant šiek tiek ekonomikai, atitinkamai padidėjusios pajamos yra perskirstomos įvairioms socialinėms išmokoms, paramos sistemoms, kitiems dalykams“, – dėstė socialdemokratas.
„Šiame biudžete politinės valios spręsti iš esmės kažkokias problemas aš nebematau, tai yra paskutinis šios Vyriausybės biudžetas ir jis yra patrupinimas to ekonominio augimo vaisių visiems“, – pridūrė jis.
Pasigedo finansavimo gynybai
Opozicijoje esančių parlamentarų nuomonės išsiskiria dėl finansavimo gynybai, kuris, planuojama, kitąmet sieks 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
S. Skvernelis finansavimą krašto apsaugai išskyrė kaip vieną iš pozityvių dalykų kitų metų biudžeto projekte.
„Tas poreikis, kuris tenkinamas, atitinka tą įsigijimų ir investicijų ašį, už kurią reikia susimokėti. Čia yra labai svarbu, bet turbūt kitokio lūkesčio ir negalėjo būti, kad būtų kitaip su gynybos biudžetu“, – sako demokratas.
Savo ruožtu G. Paluckas atkreipia dėmesį į sumažėjusį gynybai skiriamo BVP procentą.
„Kiek buvo šnekėta, kiek buvo agituojama, kad štai turi būti finansavimas didelis, arčiau 3,5 proc., apie tai panašiai šnekėjo ir prezidentas. Bet šiandien žiūrim, kad jis yra siūlomas 3,03 procento. (...) Tai nejaugi aš turėčiau dabar sakyti, kad finansavimas gynybai kitiems metams siūlomas mažesnis negu faktiškai buvo šiemet“, – kalbėjo socialdemokratas.
Šiemet asignavimai krašto apsaugai siekia apie 3,2 proc. BVP, tačiau suma eurais yra panaši į numatytą kitąmet.
„Naktinių reformų nedarysime“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas pastebėjo, jog iki paskutinės minutės net komiteto nariai negalėjo gauti visos su biudžetu susijusios informacijos.
„Žinot, aš kartais pabandau palyginti, kaip teko dirbti savivaldybės taryboje. Jeigu į savivaldybės tarybą taip būtų atneštas biudžetas, tai turbūt Finansų skyriui lieptų eiti daryti namų darbų ir atnešti visų skaičius, o ne dalinius skaičius“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
S. Skvernelio teigimu, nauja valdančioji dauguma po Seimo rinkimų galės daryti mažas korekcijas biudžeto projektui.
„Esminiai pokyčiai galėtų vykti, matyt, praktika tokia, ko gero, formuosis ir ateityje, po pusės metų. Būtų galima pradėti biudžeto peržiūrą, sudėti tuos prioritetus, kurie galėtų būti numatyti naujos valdančiosios daugumos“, – sakė S. Skvernelis.
Anot G. Palucko, jei socialdemokratai po rinkimų bus valdančiojoje daugumoje, jie ketina koreguoti projektą.
„Laiko bus neįtikėtinai mažai. (...) Naktinių reformų nedarėme ir nedarysime, kur sugebėsime, greitas korekcijas tikrai padarysime“, – teigė jis.
Socialdemokratas tarp galimų korekcijų įvardijo mokytojų darbo užmokesčio kėlimą, neformalaus ugdymo krepšelio ir kelių fondo peržiūrėjimą.
„Liūdna, bet viena viltis yra ta, kad nauja valdančioji dauguma pakoreguos šį biudžetą“, – pažymėjo V. Ąžuolas.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui. Ketvirtadienį jis teikiamas Seimui, jį, tikėtina, pakoreguos ir iki Kalėdų patvirtins jau naujas Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...