- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicinėms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų nuomonės dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo poreikio – išsiskiria.
Nors tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius palaiko iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet koks mokesčių didinimas nebūtų tinkamas žingsnis.
„Toks modelis socialinio teisingumo požiūriu yra teisingesnis, bet šiandien, manau, opozicijos netenkins jokių naujų mokesčių įvedimas. Visiškai netinkamas laikas. Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija“, – Eltai teigė A. Butkevičius.
Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija.
Pasak frakcijos „Vardan Lietuvos“ politiko, vietoje visuotinio mokesčio įvedimo būtų galima svarstyti dabartinio NT mokesčio modelio pakeitimus, kuriais apmokestinamo turto vertė būtų nustatoma tiksliau, atspindint realią jo kainą rinkoje bei bendrai skaičiuojant pastato ir žemės vertę.
„Nekilnojamojo turto mokestis, kuris šiuo metu veikia Lietuvoje, bet nėra visuotinis, jį reikia tobulinti“, – pridūrė A. Butkevičius.
Tačiau socialdemokratas A. Sysas sako nepritariantis ekspremjero požiūriui. Jo įsitikinimu, norint didinti perskirstymo nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kuri vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos lygio, mokestinių pakeitimų imtis būtina.
„Per 30 metų negirdėjau, kad atėjo laikas, kada reikia mokėti. Būna tai per daug gerai, tai per daug blogai. Dažniausiai mokesčių sistema keičiama būtent per krizes. Nemanau, kad 10 eurų per metus mokestis nuvarys elgetauti šimtus tūkstančių žmonių“, – tikino jis.
Parlamentaras taip pat sako palaikantis Finansų ministerijos siūlymą visas iš NT mokesčio surenkamas lėšas skirti pačioms savivaldybėms.
„Taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tada jis yra tikslesnis, savivalda žymiai geriau sukontroliuoja, sužiūri. Jeigu mokesčiai eina savivaldai, tai tada tas lėšas galima panaudoti tų pačių gyventojų gerovei“, – aiškino A. Sysas.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.
Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.
Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.
Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...