- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet. BVP augimas paspartės iki 3 proc. Šiek tiek kuklesnes BVP augimo prognozes pateikė SEB banko ekonomistai, bet ir jos optimistinės, prognozuoja, kad ekonomika augs 2,8 proc. Ar banko optimizmas yra pagrįstas? Ir kodėl Lietuvai pasisekė labiau nei latviams ir estams?
Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriumi dr. Daliumi Misiūnu.
– Jeigu žiūrėtume į tai, kaip ekonomika atrodo dabar ir praėjusiais metais, yra prielaidų, kad ir kiti metai turėtų būti panašus, o gal net ir geresni. Tačiau aš nesu toks optimistas, kaip pastaruoju metu girdime iš bankų ekonomistų. Bet tam yra kelios priežastys. Visų pirma, prognozės pasiteisina tada, kai situacija neturi tokių aštrių pokyčių, kai nėra kažko nenumatyto. Antra, šiuo metu pasaulyje – didelis neapibrėžtumas. Yra dalykų, kurie atsiranda visų galvose, tačiau nėra aišku, į kurią pusę jie pakryps ir kaip paveiks visą ekonomiką. Įtampos yra, nors jeigu projektuotume tą situaciją, kad viskas tęsis taip, kaip buvo, tai yra pagrindo ir optimizmui.
Lietuva dar niekad taip gerai negyveno – aš taip tą tendenciją pavadinčiau.
– Bet banko ekonomistai juokauja, kad prognozės galėtų būti ir dar geresnės, bet bijome Donaldo Trumpo. Kiek šiame juoke yra tiesos, kad D. Trumpas galėtų kažkiek sujaukti tokią prognozę?
– Daug tiesos, nes jau nuo rinkimų Amerikoje pabaigos visi spėlioja, kas bus, kokį efektą jo sprendimai turės. Daug diskusijų apie tai, kad muitai gali būti padidinti, kad tai turės skaudžių pasekmių Europos ekonomikai, kas atitinkamai paveiktų ir mus. Tai tie klausimai vis dar yra neatsakyti. Įtampos tikrai daug. Pasižiūrėjus į tai, kaip rinkos sureagavo į naujo dirbtinio intelekto produkto atsiradimą Kinijoje, kuris daug pigesnis nei iki šiol buvę, tai rinkos prarado tą pačia dieną apie 2 trln. dolerių vertės, ir tam nebuvo tokio techninio pagrindo, tai buvo grynai emocinė reakcija. Tai reiškia, kad visi yra įsitempę ir bando į kiekvieną įvykį sureaguoti, padaryti išvadą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal tokios optimistinės prognozės yra naudingos ir patiems bankams? Kai gyventojams pasakai, kad viskas bus gerai, gyvensime nuostabiai, tada ir tas gyventojas ims paskolas būstams, pirks automobilius, drąsiai išlaidaus?
– Galima būtų tokį spėjimą daryti. Manau, kad viskas paprasčiau. Dabar tokia nauja tendencija, kad reikia būti labai pozityviems ir nustoti save plakti ar per daug kritiškai žiūrėti. Kaip ir sakiau, tam tikrai yra pagrindo, mes turėjome gerus augimo metus. Lietuva dar niekad taip gerai negyveno – aš taip tą tendenciją pavadinčiau. Vis daugiau, ypač Vilniaus burbulo, žmonių taip galvoja ir nori taip galvoti. Kaip ir yra tam pagrindo. Vėlgi, krizės, bet koki dideli svyravimai įvyksta. Įvyksta įvykiai, kurių mes nesitikim, vadinami nulinės tikimybės įvykiais, juos sunku prognozuoti, todėl šiandien diskutuojamos prognozė yra logiškos, bet tikrai nei viena iš jų nenumato nieko nenumatyto. Mes vis dar turim būti pasiruošę ir tokiems drastiškiems įvykiams, D. Trumpas yra vienas iš jų. O kitas, be abejo, lieka karas Ukrainoje ir kaip toliau jis vystysis.
– Bet kodėl mes esme dvigubai geresni už estus ir kuo mes geresni už latvius?
– Galima daryti tam tikras prielaidas. Vienas dalykas, estų ekonomika prieš tai buvo patyrusi hyper augimą, o tada tas balionas išsileido. Kita, jų daug tampresnė sąsaja su Skandinavijos ekonomika, kuri jautriau pajuto aukštas palūkanų normas. Dar kitas dalykas, paskolų lygis pas mus, ypač versluose, yra žemas. Tai lietuviški verslai yra atsargesni ir tos rinkos labiau diversifikuotos. Iš tų visų priežasčių ir susideda tie skirtumai. Vertinant ilgesnio laikotarpio ekonomikos dinamiką, mes vis dar esame labai panašioje situacijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šadžius neatmeta idėjos „įdarbinti“ gyventojų indėlius
Finansų ministras Rimantas Šadžius neatmeta Prezidentūros siūlymo dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų gyventojų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE, taip siekiant labiau skatinti ekonomiką ir iki 2030 metų g...
-
Pinigai gynybai: siūlo naudoti nuo prancūzų nusižiūrėtą modelį
Prezidentas susikvietė verslo atstovus aptarti, iš kur paimti pinigų gynybos finansavimui. Tikisi, kad iš reikalingų 12 mlrd., bent trečdalį surinks tiesiog iš augančios ekonomikos. Tiesa, paties prezidento skaičiavimu, tam reikėt...
-
Šadžius: ILTE – vienas pagrindinių instrumentų stiprinti šalies ekonomiką
Lietuvai ieškant papildomų pinigų gynybos finansavimui ir tam siekiant skatinti šalies ekonomikos augimą, bus stiprinamas nacionalinis plėtros bankas „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE), du–tris kartus didinant jo įst...
-
Tarptautinis valiutos fondas įvertino Lietuvos ekonomiką: ko tikėtis?
Pastaraisiais metais atsparumą rodžiusi Lietuvos ekonomika šiemet turėtų toliau augti, tačiau didės infliacija, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praėjusią savaitę Vilniuje vertinęs Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas.&nbs...
-
Pateko į komisijos akiratį: užkliuvo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Skardžio elgesys
Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžio elgesį dėl jo siūlymų, susijusių su vėjo energetika. ...
-
Prezidentas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą su viena sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. ...
-
Naujam keleivių išvykimo terminalui – ir pagyrimai, ir kritika: išbandė ir aktorius Audrius Bružas
Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas ilgiau nei 1,5 metų statytas naujas keleivių išvykimo terminalas. Jis kainavo apie 50 mln. eurų ir laikomas vienu pažangiausių pasaulyje. Senoje išvykimo salėje per metus bus įkurta keleivių poilsi...
-
Vyriausybė dėl žuvivaisos reikalų: perleidimas kitai ministerijai biudžeto lėšų nesutaupys
Vyriausybė siūlo nepritarti, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
Vyriausybė – už švelnesnę tvarką pasienio zonoje nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse 20 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Vyriausybė siūlo švelnesnę tvarką. ...
-
Seimo etikos sargai: Pranckietis galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Prieš Seimo rinkimus kailinių žvėrelių augintojų finansiškai paremtas parlamentaras Viktoras Pranckietis neturėjo teikti siūlymo atidėti šių fermų uždarymą, trečiadienį pareiškė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. ...