- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, būsiančią Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplankydami Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose.
Moka mažiau – gauna daugiau komforto
Kaip teigia kelionių ekspertai, atostogoms dauguma lietuvių turi panašių lūkesčių – atsipalaiduoti, turiningai praleisti laiką ir pasisemti įspūdžių, gauti pakankamai šilumos ir maudynių. Taip pat svarbiu argumentu išlieka galimybė neviršyti atostogoms skirto biudžeto, mėgaujantis komfortu.
„Nors visi mylime Lietuvos pajūrį, yra kelios priežastys, dėl kurių vis daugiau lietuvių pirmenybę teikia poilsiui pietuose. Sprendimą nulemia garantuota šiluma, daugiau komforto ir pramogų, taip pat – mažesnė kaina, – sako Kristina Graužinienė, „Kelionių panoramos“ vadovė. – Kruopštūs paskaičiavimai atskleidžia paradoksą – atostogos Lietuvos pajūryje tampa didesnė prabanga nei kelionė į šiltus kraštus su paslaugų paketu „viskas įskaičiuota“.“
Poilsis be rūpesčių ir striukių
Nepaisant to, kad šiemet vasaros atostogų keliones lietuviai pradėjo intensyviai pirkti dar rudenį, vis dar galima nebrangiai įsigyti kelialapių į šilto klimato šalis. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai savaitės poilsis 5 žvaigždučių viešbutyje Turkijoje atsieis apie 1600 eurų, įskaitant maitinimą ir skrydžio kainą. Norint mokėti pigiau, galima rinktis kuklesnį viešbutį arba pasidairyti atostogų Bulgarijoje. Jei yra galimybių skirti kelis šimtus eurų, apstu pasiūlymų Egipte arba europiečių ypač pamėgtoje Graikijoje. Tačiau visais atvejais, sumokėję už kelialapius, įsigyjate galimybę savaitę ar ilgiau praleisti be jokių rūpesčių – turėsite patogią viešnagę garantuotos šilumos šalyje, skanų ir įvairų maistą, pramogas prie viešbučio ir ant jūros kranto.
Garantijų dėl orų – jokių
Deja, už tokią pačią sumą Baltijos pajūryje tenka susitaikyti su gerokai kuklesnėmis sąlygomis. Jei mėginsite rinktis viešnagę 4-5 žvaigždučių viešbutyje, už 7 nakvynes teks pakloti apie 1300-1400 eurų. Nenustebkite sužinoję, kad net pusryčiai nėra įskaičiuoti į šią kainą, nekalbant apie pietus ar vakarienes. Skirtinguose viešbučiuose pusryčių kaina svyruoja nuo 8 iki 12 eurų vienam žmogui. O įdienojus ir vėl teks susirasti, kur su šeima pietausite ir vakarieniausite. Ne itin prabangiai papietauti su šeima pajūrio kavinėse kainuos apie 40-50 eurų. Pridėjus išlaidas maistui prie savaitės trukmės viešbutyje kainos, išlaidos poilsiui Baltijos kurorte 4 asmenų šeimai kopia per 2000 eurų.
Susitaiko su mažesniu komfortu vietos kurortuose
Tiesa, Lietuvos kurortų galimybėms gyventojai yra atlaidesni. Pamatę viešbučių kainas, dažniausiai ieško alternatyvų – nuomojamų butų ar kambarių. Tačiau šiame sektoriuje apie komfortą kalbėti net neverta, viskuo – maitinimu, patalpų tvarkymu ar bet kuriomis pramogomis – teks pasirūpinti patiems. Beje, pastarosios 4 asmenų šeimai taip pat papildomai kainuos apie 150-300 eurų, jei norėsite palepinti vaikus atrakcionais, nuvykti bent į vieną ekskursiją ar pasiklausyti koncerto.
Didelių reikalavimų Baltijos pajūryje kol kas negalime kelti nei pramogoms, nei papildomiems patogumams.
„Užsienio kurortuose dauguma viešbučių turi baseinus tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vyksta sporto treniruotės, organizuojami užsiėmimai. Pliažuose šalia jūros galite nemokamai pasinaudoti gultais, skėčiais, dušais ir tualetais – deja, šių patogumų vis dar trūksta Baltijos kurortuose“, – vardina kelionių organizatorė.
Ji taip pat pasakoja, kad norą ir vėl atostogas praleisti šiltose šalyse didina galimybė pasisemti daugiau įspūdžių ekskursijose, susipažinti su kitų šalių kultūra, paragauti įvairesnio maisto, egzotiškų daržovių ir vaisių, kurių kaina mažesnė, o kokybė nepalyginamai geresnė.
„Pastebėjome, kad galutinį apsisprendimą pasirenkant atostogų kryptį vis dažniau nulemia saulės ir šilumos garantija, maistas, galimybė pasimėgauti maudynėmis ir rinktis įvairesnes pramogas. Ir, be abejo, kone dukart mažesnė kaina“, - apibendrina kelionių ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...