- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki šių metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iš viso lengvatinėms paskoloms pagal šią intervencinę priemonę skirta 5 mln. eurų.
Tvarioms investicijoms – nauja priemonė
Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau diegti tvaraus ūkininkavimo technologijas, šiuo finansinės paramos teikimo laikotarpiu numatyta nauja priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. „Nuo SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ naujoji skiriasi savo tikslais. Intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra skirta žemės ūkio valdų modernizavimui remti, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – priemonę pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Pagal šią priemonę ūkininkai gali gauti dotaciją, lengvatinę paskolą arba dotaciją kartu su lengvatine paskola. „Jau įvyko du kvietimai. Per juos buvo surinkta paraiškų, kuriomis prašoma 39,8 mln. eurų paramos dotacijos forma. Šiuo metu per abu kvietimus jau yra pasirašytos sutartys 39 projektams įgyvendinti, iš viso jiems skirta 14,6 mln. eurų, – priemonę apžvelgė patarėja. – Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinei paskolai gauti. Kitais metais vėl bus skelbiamas kvietimas ir dotacijoms.“
Dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Galimi pareiškėjai ir paskolos suteikimo tvarka
Dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Reikalavimas dėl žemės ūkio valdos registravimo netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
„Pageidaujantys gauti lengvatinę, t. y su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis, paskolą paraišką teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri, ją įvertinusi, išduoda tinkamumo gauti lengvatinę paskolą pažymą. Su ja pareiškėjas kreipiasi į finansų tarpininką dėl paskolos suteikimo. Finansinis tarpininkas paskolos grąžinimui užtikrinti gali pareikalauti įkeisti turtą ar taikyti kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygas“, – akcentavo L. Golubevaitė.
„Esant dabartinei geopolitinei situacijai, dažnėjant įvairiems gamtos kataklizmams, atsirandant nerimą keliančiam bankų nestabilumui, ši priemonė labai naudinga. Ypač ji svarbi jauniesiems ūkininkams, kurie tik pradeda ūkininkauti“, – priemonę vertino Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, ūkininkas Vytautas Buivydas ir pažymi, kad vis daugiau ūkininkų susidomi šia ūkio ekonominę padėtį stabilizuojančia priemone.
NMA paraiškos lengvatinei paskolai gauti priimamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Paskolos dydis ir jos panaudojimas
Didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam jos gavėjui negali būti didesnė kaip 200 tūkst. eurų. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. „Lengvatinės paskolos gali būti teikiamos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ remiamos trys veiklos: šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių, oro kokybę gerinančių technologijų diegimas, biodujų iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų gamyba, perėjimas prie aukštesnių, nei pareiškėjui privalomi, ūkinių gyvūnų gerovės standartų. Taigi lengvatinės paskolos lėšomis gali būti finansuojamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, būtiną bent vienai iš minėtų trijų veiklų vykdyti. Tai gali būti naujų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, nauji technologiniai įrenginiai, skaitmeninės ūkininkavimo technologijos. Lengvatinės paskolos, skirtos apyvartiniam kapitalui papildyti, lėšomis gali būti finansuojamas ūkinių gyvūnų, trumpalaikio turto (medžiagos, pašarai, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, įrenginių atsarginės dalys ir pan.) įsigijimas, darbo užmokestis, su juo ir ūkio veikla susiję mokesčiai, debitoriniai įsipareigojimai ir kitos apyvartinės išlaidos, būtinos ūkinei veiklai vykdyti, – vardijo L. Golubevaitė. – Lengvatinė paskola gali būti suteikta penkeriems metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, tačiau tuo atveju, jei paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti, ilgiausias paskolos laikotarpis – treji metai.“
NMA paraiškos lengvatinei paskolai gauti priimamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. 17 val., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.
Užs. 1891749
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas15
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...