Pasak Energetikos ministerijos, įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

„Tai istorinis momentas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką. Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle, – GIPL auksinės siūlės suvirinimo ceremonijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. – Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. GIPL taip pat atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“.

Tai istorinis momentas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką.

GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.

Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. GIPL dujotiekio statybos darbų pažanga, kaip pažymima Energetikos ministerijos pranešime, Lietuvoje siekia 95 proc., Lenkijoje – per 90 proc. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holovčycės dujų kompresorių soties. 

Dujotiekio statyba abiejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais. Įveikus technologinius ir pasaulinės pandemijos keltus iššūkius, sudėtingos dujotiekio atkarpos nutiestos per didžiausias Lietuvos ir Lenkijos upes, atitinkant keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.