- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pricer.lt“ maisto krypties ekspertas Petras Čepkauskas sakė, kad kainų šuolį Lietuvoje galima būtų lyginti su kosminės raketos kilimu, praneša LNK.
„Maisto produktų kainos kyla, jos šuoliuojančios. Šiais metais, sausio mėnesį, infliacija jau yra virš 12 proc., o maisto produktai ten užima tikrai nemažą dalį, nes jie auga tikrai daugiau negu 12 proc. Mes analizuojame du krepšelius – pačių pigiausių prekių ir prekinių ženklų – tai prekinių ženklų krepšelis augo virš 11 proc., o pigiausių prekių augo 6,5 proc. Bet jeigu pasižiūri į pikus, labiausiai brangusias ar pigusias prekes, tai vaizdas liūdnas“, – sakė P. Čepkauskas.
„Pricer.lt“ skaičiavimais, bulvių kaina, lyginant su praėjusių metų sausiu, pabrango 183 proc., pigiausias saulėgrąžų aliejus brango beveik 52 proc., juoda duona – 50 proc., varškė – 35 proc. Nors Vyriausybė aiškina, kad infliaciją vejasi kylančios lietuvių pajamos, P. Čepkauskas tikino, kad ne visų algos spėja pasivyti tokias maisto kainas.
„Žiūrint, kieno augantys atlyginimai. Iš tikrųjų, pasiėmus tuos didėjimus – energetikos, kuro, maisto – grubiai skaičiuojant, iš šeimos biudžeto papildomą 100 eurų pasiėmė šildymas, papildomą 100 eurų pasiėmė kuras ir gal 100 pasiėmė maistas. Jeigu pas šeimą tie 300 priaugo, tai valio, o jeigu nepriaugo, tai...“ – aiškino jis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jis išvardijo, kas dar brango šiemet.
„Viskas, kas susiję su grūdais, nes grūdai brangsta, kadangi rugių derlius buvo mažesnis, pvz., juoda duona brango 50 proc. Bulvės – nuo 16 centų iki 45 centų. Kaip minėjau, mėsa dar žemesne kaina, kartais ir pigesnė būna. O visos tos socialinės, grūdinės prekės, aliejus labiausiai subrango. Tai tam žmogui, kuris taupo, kuris maitinosi duona, pienuku ir paprastesniais dalykais, ne mėsa, tai yra skaudžiau, negu tam žmogui, kuris sau leido kepsnį valgyti kasdien“, – vardijo P. Čepkauskas.
Irgi mėgstamas mėsos gabaliukas – šoninė. Lietuvoje gera kaina už kilogramą yra 3,99 Eur, o Lenkijoje gera kaina – 2,08 Eur už kilogramą.
Lenkija nuo vasario 1 d. laikinai ėmė taikinti nulinį PVM tarifą maistui. P. Čepkauskas aptarė ir situaciją Lenkijoje.
„Dabar įvyko tokie situacija, kad, bendrai paėmus, maisto prekės Lenkijoje bus apie 20 proc. mažesnės. Jeigu turėtume galvoje, kad pieno žaliavos kainos Lenkijoje 10 proc. mažesnės negu Lietuvoje, tai atskirų pozicijų skirtumai susidaro iki 50 proc.“, – komentavo ekspertas.
Pasak P. Čepkausko, 500 gramų kiaulienos faršo Lenkijoje kainuoja 94 euro centus, o Lietuvoje – 1,79 Eur. Tad susidaro 47 proc. skirtumas.
„O faršas, aš skaitau, socialinė prekė. Kita visiems suprantama prekė yra vištienos kulšelė. Pas mus akcijos metu kilogramas – 1,49 Eur., o Lenkijoje akcijos metu – 1,09 Eur. Tai yra 27 proc. skirtumas. Irgi mėgstamas mėsos gabaliukas – šoninė. Lietuvoje gera kaina už kilogramą yra 3,99 Eur, o Lenkijoje gera kaina – 2,08 Eur už kilogramą“, – šnekėjo ekspertas.
Stop kadras
Jis atkirto tiems, kurie tikina, kad reikia pirkti lietuviškas prekes, mat jos – kokybiškesnės už lenkiškas.
„Tas patriotizmas išgaruoja, kai skrandis gurgia“, – tarė P. Čepkauskas.
Lenkai laikinai sumažino ir PVM kurui. Benzino kaina, išvertus į eurus, yra apie 1,13 Eur/l. Lietuviams, gyvenantiems netoli Lenkijos, kelionė svetur atsiperka su kaupu, turint galvoje, kad jie sutaupys pinigų ir kurui, aiškino P. Čepkauskas.
„Paprastiems vartotojams reikia skaičiuoti, lygintis kainas, nereikia mylėti vieno ar kito prekybos centro“, – sakė vyras.
Stop kadras
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras9
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą20
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)12
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai8
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...