Pasak jo, Lietuvoje įvedus karantiną ir planuojant jį tęsti, šalyje suaktyvėjo gamtos teršėjai ir brakonieriai, kurių, aiškėja, nėra kam bausti.

Pasak L. Jonausko, karantino metu dalis aplinkosaugos pareigūnų, dirbusių biurokratinį darbą, gali pakeisti darbo pobūdį ir užsiimti prevencine veikla. Tokį pasiūlymą jis pateikė aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai.

„Dabartinė situacija pažeidėjams – aukso amžius. Neliko nei pareigūnų, nei pilietiškų žmonių, kurie galėtų pranešti apie nusikaltimus gamtai, o teršėjai ir brakonieriai įsisiautėjo“, – teigia L. Jonauskas.

Dabartinė situacija pažeidėjams – aukso amžius.

Aplinkosaugininko nestebina, kad pranešimų apie galimus pažeidimus statistika mažėja.

„Galima girtis, kad Lietuvoje neliko brakonieriavimo. Bet praėjusią savaitę Kauno mariose žvejai, aptikę brakonierių pastatytus tinklus, neapsikentė pareigūnų neveiklumo ir patys, rizikuodami baudomis, ištraukė ir sunaikino tinklus. Čia tik vienas, bet akivaizdus faktas, kad aplinkosaugos sistema vis dar neveikia“, – teigia socialdemokratas L. Jonauskas.

Jis primena, kad kai kurių gamybinių įmonių, fabrikų darbai taip pat vyksta įprastu režimu.

„Pilna apimtimi dirba ir vandenvalos įmonės, per pastaruosius kelis metus sukėlusios ne vieną rimtą ekologinę nelaimę, į gamtą išleisdamos nevalytas nuotekas. Jei bus teršiama gamta, kas fiksuos faktus?“ – klausia jis.

L. Jonausko teigimu, problemą galima spręsti keliais būdais. Pavyzdžiui, žymiai sumažėjus biurokratinio darbo krūviui, didžioji dalis aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimus turinčių specialistų gali pakeisti darbo pobūdį.

„Jie gali užsiimti realia kontrole bei prevencine veikla. Suderinti pareigūnų darbo grafikai, mobilūs dviejų, tų pačių pareigūnų ekipažai, techninės priemonės ir aiškus rizikingų teritorijų lankymo, reidų planas – nesunkiai ir greitai įgyvendinami dalykai“, – ministrui siūlo L. Jonauskas.