Konkurencijos taryba nustatė, kad maisto produktai brango dėl objektyvių priežasčių, išskyrus pieno sektorių – čia įtariama buvus kartelinių stambių bendrovių susitarimų, dėl kurių įmonėms gresia milijoninės baudos.

Konkurencijos taryba, vykdydama tyrimą dėl maisto produktų kainų kilimo, atliko dokumentų ir duomenų poėmius stambiausiose šalies pieno produktų gamybos bendrovėse. Jos įtariamos derinusios tarpusavio veiksmus ir sudariusios draudžiamus susitarimus didinant pieno produktų kainas. Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas pareiškė, jog įtarimų sukėlė įmonėse aptikta konkuruojančių pieno produktų gamintojų komercinė informacija, kuria konkurentai neturėtų keistis. Galutinės išvados dėl galimo kartelinio susitarimo bus pateiktos dar šiais metais. Š.Pajarsko manymu, šiuo metu pakanka duomenų bylai suformuoti.

Gresia baudos

Jei Konkurencijos tarybai pavyks įrodyti buvus draudžiamų susitarimų, pieno perdirbimo bendrovėms grės piniginės baudos iki 10 proc. metinės apyvartos. Kaip teigė Š.Pajarskas, įtarimai dėl produkcijos kainų derinimo yra gana rimti, kad būtų skirta tokio dydžio bauda.
10 proc. metinės apyvartos Lietuvos stambiesiems pieno produktų gamintojams reikštų milijonus litų siekiančias baudas.
„Tokio dydžio baudos sunaikintų bet kurią iš stambiųjų pieno perdirbėjų. 10 proc. apyvartos reikštų bankrotą bet kuriai įmonei. Jei siekiama sunaikinti kurią nors iš rinkoje veikiančių įmonių, jei norima, kad pieną iš Lietuvos ūkininkų pirktų užsienio įmonės, tai tegul taip ir daro“, – teigė Julius Kvaraciejus, įmonės „Pieno žvaigdės“ valdybos pirmininkas.

Pelnosi ūkininkai

J.Kvaraciejus įsitikinęs, kad jo vadovaujamoje įmonėje nebuvo aptikta kompromituojančių duomenų ir tvirtina, kad esant įtemptai konkurencijai pieno sektoriuje, pieno perdirbėjai nesudarė kartelinių susitarimų.
„Pieno produktai brango dėl kylančių pieno supirkimo kainų. Jei miestas moka brangiau, tai daugiau atitenka žemdirbiui. Pats turiu 1200 melžiamų karvių ūkį, jo pelningumas siekia 40 proc. Man niekas nemoka išskirtinių kainų už pieno supirkimą. O „Pieno žvaigždės“ šiais metais tikisi pasiekti tik 4 proc. rentabilumą ir tas lėšas skirti įmonei atnaujinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak J.Kvaraciejaus, „Pieno žvaigždžių“ veikla Lietuvoje šiais metais buvo nuostolinga – per 9 mėnesius patirta 5,8 mln. litų nuostolio. „Mes veiklos Lietuvoje nuostolį kompensuojame iš pelno, gaunamo eksportuojant produkciją. Lietuvos rinką saugome dėl dviejų priežasčių: nežinome, kokia padėtis bus užsienio rinkoje po metų ar dvejų, antra, įvertiname Lietuvos gyventojų perkamąją galią“, – aiškino „Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas.

Duomenis renka visi

„Žemaitijos pieno“ Reklamos skyriaus vadovė Jolanta Bitinaitė sakė negalinti komentuoti galimų kartelinių susitarimų ir nemananti, kad tokių buvo. Tačiau pripažino, kad rinkoje veikiančios įmonės renka informaciją apie kitų rinkos dalyvių veiksmus.
„Visada yra stebima, taip pat ir kainos, kiti duomenys. Galų gale tokio pobūdžio duomenys yra perkami, yra įmonės, kurios tuo užsiima, renka duomenis apie kainodarą, rinkos dalis ir tai daro oficialiai, – pasakojo pašnekovė. – Slapta medžiaga, net nežinau…Jei yra asmeninių santykių ir kažkas su kažkuo dalijosi kainomis, sakykim vadybininkų lygmeniu, tai nežinau, kiek čia gali būti atsakinga įmonė.“

Supirkimo kainos svyruoja

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“ pieno supirkimo kainas tai padidina, tai sumažina, nuo 2006 m. liepos jas keitė kiekvieną mėnesį. „Marijampolės pieno konservai“ supirkimo kainas didinti pradėjo nuo šių metų sausio.
Produkcijos kainas nuo 2006 m. liepos iki šių metų rugsėjo labiausiai kėlė „Pieno žvaigždės“ – įmonė pieno, kefyro, grietinės, varškės, sviesto, tepių mišinių, varškės sūrio, fermentinių sūrių, jogurto kainas pakėlė 17–24 proc. „Rokiškio sūris“ produktų kainas minėtu laikotarpiu padidino 8–15 proc., o „Žemaitijos pienas“ – 6–21 proc., tačiau kai kurių rūšių grietinės ir varškės sūrio kainų nekeitė. „Marijampolės pieno konservai“ 7–19 proc. pakėlė pieno, grietinės, sviesto, sutirštinto pieno kainas, o sūrių „Liliputas“ ir „Belvederis“ – 30–35 proc.

Superkama pigiausiai

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje pieno supirkimo kainos buvo vienos žemiausių visoje bendrijoje. Mažiau už pieną buvo mokama tik Rumunijos žemdirbiams.
Naujienų agentūra BNS paskelbė, kad pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūčio mėnesį buvo mažiausia ES ir siekė 0,21 euro už kilogramą. Agentūros teigia, jog tai Europos Komisijos duomenys, tačiau EK atstovybė Lietuvoje nepatvirtino, kad tokia informacija buvo skelbiama.
Kaip skelbė BNS, vidutinė pieno supirkimo kaina ES rugpjūtį buvo beveik pusantro karto didesnė nei Lietuvoje – 0,31 euro už kilogramą.
Didžiausia pieno supirkimo kaina ES – Kipre (0,39 euro už kilogramą). Per metus vidutinė pieno supirkimo kaina ES pakilo 12 proc.

Maistas brango pagrįstai

Konkurencijos tarybos teigimu, pagrindinės maisto produktų brangimo priežastys yra objektyvios – augo grūdų kainos pasaulinėse rinkose, dėl to brango pašarai ir paukštiena, mėsa, brango kitos žaliavos, augo darbo užmokestis. Lietuvos kepyklos šiemet po kelis kartus didino kainas, tačiau tarybos duomenimis, pelningai šiuo metu dirba tik dvi trys iš 7.
Keturi didžiausi prekybos tinklai: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“, būtiniausių maisto produktų mažmenines kainas dažniausiai didindavo po to, kai jas pakeldavo gamintojai.
Nustatyta, kad prekybos tinklų taikomi antkainiai gerokai skiriasi, tačiau pieno produktams taikomi mažiausi ir siekia 10–25 proc.
Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė sieksiantis kovoti su infliacija mažindamas kainas „visais įmanomais būdais“. „Jau artimiausiomis dienomis „Maxima LT“ sumažins per 400 pavadinimų būtiniausių prekių kainas“, – skelbiama pranešime. Įmonė taip pat ketina mažinti savo veiklos sąnaudas, derasi su tiekėjais ir gamintojais dėl kainų mažinimo.