Inovacijų agentūros ekspertų atliktos analizės duomenys rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto vertė per metus išaugo net 12 proc.

Nepaisant spartaus aukštųjų technologijų sektoriaus eksporto augimo, pirmąjį metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje ir toliau didžiausia dalis teko energetiniams produktams (21 proc.), baldams (11 proc.), plastikui ir jo gaminiams (7,1 proc.).

Labiausiai (4,6 proc.) per metus išaugo chemijos pramonės gaminių eksportas, o didžiausias kritimas fiksuotas žemės ūkio produktų (-20 proc.) ir baldų pramonės gaminių (-7,8 proc.) eksporte.

Agentūros duomenimis, pagrindinėmis lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkomis išlieka Europos Sąjungos (ES) šalys. Joms teko 68 proc. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto. Daugiausiai lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į Lenkiją (10 proc.) ir Vokietiją (9,4 proc.). Šioms šalims tenka maždaug po dešimtadalį lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Lietuvos reeksportas į Rusiją per metus smuko 46 proc., o į Baltarusiją – 30 proc. Reeksportas į Tadžikistaną mažėjo 79 proc., Armėniją 76 proc., Kazachstaną – 64 proc.

 

Iš ne ES valstybių didžioji dalis lietuviško eksporto keliauja į JAV (6,2 proc.) ir Didžiąją Britaniją (4,6 proc.). Lyginant su pirmuoju 2023 m. pusmečiu, labiausiai išaugo eksportas į Estiją (24 proc.), o labiausiai smuko (-15 proc.) – į JAV.

Tarp dešimties svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių yra Ukraina, į kurią eksportas ūgtelėjo 13 proc.

Besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – toliau menko. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo 53 proc., o į Baltarusiją – 72 proc.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės mažėjimą pirmą šių metų ketvirtį lėmė sumažėjusi eksportuojamų prekių kaina, kuri, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, susitraukė vidutiniškai 4,7 proc. Antrąjį ketvirtį labiau buvo jaučiama šiek tiek (2,2 proc.) sumažėjusių eksporto kiekių įtaka, o kainos išliko panašiame lygyje kaip pernai. Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose kainos sparčiai didėjo. Labiausiai (11 proc.) eksporto kainos augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje.

Lietuvos reeksportas į Rusiją per metus smuko 46 proc., o į Baltarusiją – 30 proc. Reeksportas į Tadžikistaną mažėjo 79 proc., į Armėniją – 76 proc., į  Kazachstaną – 64 proc., į Kirgiziją – 62 proc., į Turkiją – 51 proc., į Uzbekistaną – 49 proc. Visos šios šalys siejamos su sankcionuotų prekių patekimu į Rusiją.

Prognozuojama, kad 2024 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 3,8 proc. per metus (iki 20,3 mlrd. eurų), o 2025 m. – 17,3 proc. (iki 23,9 mlrd. eurų). 2024 m. tikimasi eksporto apimčių augimo ir kainų mažėjimo.