- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) reikalauja, kad ES narės mažintų lengvų plastikinių maišelių naudojimą. Tokių maišelių gamintojai sako, kad nauji reikalavimai gali kaip reikiant atsiliepti jų verslui.
Pilnos parduotuvės
EK vakar priėmė pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad plastikiniai maišeliai būtų keičiami mažesnį pavojų aplinkai keliančiomis priemonėmis. Šiame pasiūlyme teigiama, kad valstybės narės gali pasirinkti joms labiausiai tinkančias priemones, pavyzdžiui, nustatyti mokesčius, nacionalinius mažinimo tikslus arba tam tikromis sąlygomis apskritai uždrausti naudoti tokius maišelius.
EK teigimu, lengvi plastikiniai maišeliai dažnai panaudojami tik kartą, tačiau aplinkoje gali išlikti šimtmečius – dažnai kaip kenksmingos mikroskopinės dalelės, kurios kelia pavojų jūrų florai ir faunai.
Mūsų šalies pakuočių gamintojai teigia, kad jei Lietuva besąlygiškai paklustų EK siūlymui ir plastikinius maišelius kaip nors papildomai apmokestintų, tai turėtų nemažos įtakos visai rinkai.
"Lengvi plastikiniai maišeliai yra labai populiari ir žmonių dažnai naudojama pakavimo priemonė. Kad tuo įsitikintum, užtenka pažiūrėti į prekybos centrus. Į kokius maišelius žmonės dedasi vaisius, daržoves, kitus produktus? Būtent į tuos plastikinius", – teigė bendrovės "Pakuotės centras" direktorius Edmundas Valionis.
Alternatyvos nėra
Pasak jo, sunku pasakyti, kokią konkrečiai įtaką verslui gali padaryti EK pasiūlymas, nes kol kas neaišku, kokiu mastu jį įgyvendinti imsis Lietuva.
"Bet kokiu atveju įtaka tikrai bus nemaža. Kalbant konkrečiai apie mūsų įmonę, tokie maišeliai sudaro apie 7 proc. visos produkcijos. Tai nėra labai daug, bet nėra ir mažai", – kalbėjo E.Valionis.
Anot "Pakuotės centro" vadovo, mažinant lengvų plastikinių maišelių naudojimą, pakavimo paslaugos brangs, nes bent jau šiuo metu alternatyvos tokiems maišeliams rinkoje nėra.
"Kalbant apie kainą, gamybos paprastumą ir t. t, plastikiniams maišeliams alternatyvos nėra. Manau, plastiko dar ilgai niekas nenukonkuruos. O ir dėl aplinkosaugos klausimų yra visokių svarstymų. Vieni sako, kad reikia naudoti popierių, kiti, priešingai, teigia, kad popieriaus naudojimas aplinkosaugos požiūriu kaip tik yra blogesnė išeitis. Vienos nuomonės čia niekada nebus", – svarstė E.Valionis.
Įkvėpė pavyzdžiai
Už aplinką atsakingas EK narys Janezas Potočnikas vakar teigė, kad lengvų plastikinių maišelių populiarumas ir jų naudojimas yra akivaizdi aplinkosaugos problema.
"Kasmet Europoje išmetama daugiau negu 8 mlrd. plastikinių maišelių, taigi daroma didžiulė žala aplinkai. Kai kurios valstybės narės jau pasiekė gerų rezultatų mažindamos plastikinių maišelių naudojimą. Jeigu jų pavyzdžiu pasektų ir kitos – dabartinį bendrą panaudojamų maišelių skaičių ES galėtume sumažinti 80 proc.", – sakė Slovėnijos eurokomisaras.
EK pasiūlymu iš dalies keičiamos dvi pagrindinės Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos nuostatos. Pirma, reikalaujama, jog valstybės narės priimtų priemones, kad plonesnių kaip 50 mikronų storio plastikinių maišelių būtų naudojama mažiau, nes, palyginti su storesniais, jie rečiau panaudojami dar kartą, t. y. dažniausiai išmetami.
Antra, šios priemonės gali būti ekonominės, t. y. mokesčiai, nacionaliniai mažinimo tikslai ir rinkodaros apribojimai.
"Tai, jog kai kurios ES valstybės narės įvedusios mokesčius ir ėmusiosi kitų priemonių labai sumažino tokių maišelių naudojimą, rodo, kad veiksmingai veikiant galima pasiekti rezultatų", – teigė J.Potočkinas.
Nesuyra šimtmečius
Plastikiniai maišeliai komercinės sėkmės sulaukė dėl savo savybių – lengvumo ir patvarumo, tačiau dėl to jų daugėja ir aplinkoje. Jie nepatenka į atliekų tvarkymo srautus ir kaupiasi mūsų aplinkoje, ypač kaip atliekos jūroje. Išmestas plastikinis pirkinių maišelis gali nesuirti šimtmečius. Vis labiau pripažįstama, kad jūrų tarša yra didžiulė pasaulinė problema, kelianti grėsmę jūrų ekosistemoms ir gyvūnams: žuvims bei paukščiams. Be to, yra įrodymų, kad Europos jūrose susikaupė daug šiukšlių.
Apskaičiuota, kad 2010 m. ES rinkai pateikta 98,6 mlrd. plastikinių pirkinių maišelių, taigi kiekvienas ES pilietis per metus panaudojo po 198 plastikinius pirkinių maišelius. Didžioji dauguma šių beveik 100 mlrd. maišelių yra lengvieji, kurie dar kartą panaudojami rečiau nei storieji. Valstybėse narėse naudojamų maišelių skaičius labai skiriasi – nuo 4 lengvų plastikinių pirkinių maišelių vienam gyventojui per metus Danijoje iki 466 maišelių Lenkijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja5
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis7
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos4
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas48
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...