- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6 945,3 mln. eurų. Tai 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Plečiasi eksporto geografija
Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus ŽŪM darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas.
JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius.
2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtį JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių.
Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus ŽŪM darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais.
Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ŽŪM daug dėmesio skiria Jungtinės Karalystės (JK), Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymėjo viceministras.
ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc.
Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.
Priemonės eksportui skatinti
2023 m. eksportui skatinti ŽŪM skyrė apie 750 tūkst. eurų paramos, kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas. Tikimasi, kad šių metų parama sieks 800 tūkst. eurų.
Šios lėšos naudojamos padedant maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose ir atveriant naujų rinkų lietuviškai produkcijai realizuoti, kuriant lietuviškos produkcijos teigiamą įvaizdį užsienio šalyse, didinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtį, plečiant išvežamų produktų spektrą. Siekiant to, organizuojamas dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, rengiamos išvykstamosios ir atvykstamosios verslo misijos, kurios yra svarbi priemonė ieškant naujų rinkų. 2023–2024 m. organizuotos išvykstamosios verslo misijos į JAV, Korėją, Singapūrą, JK, Australiją, Saudo Arabiją ir atvykstamosios verslo misijos iš Japonijos, JAE, JAV, Vokietijos, Taivano, Kataro, Armėnijos, Azerbaidžano.
ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) – 89,4 proc.
Taip pat organizuojami vebinarai, seminarai, kiti renginiai, padedantys Lietuvos įmonėms susipažinti su tikslinėmis rinkomis ir potencialiais verslo partneriais. 2023–2024 m. buvo organizuojami seminarai apie JAV, Japonijos, JK, Vokietijos, Prancūzijos, Korėjos, Saudo Arabijos rinkas. Lietuviškų maisto produktų ir gėrimų populiarinimo renginiai vyko Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Korėjoje, Sakartvele. Siekdama stiprinti ekonominius santykius, ŽŪM aktyviai dirba politiniu lygmeniu bendradarbiaudama su trečiųjų šalių institucijomis Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir maisto pramonei.
„Skatiname tarptautinius ryšius ir atrandame naujų rinkų, dalydamiesi žiniomis ir mokslo patirtimi apie kuriamus sveiko, saugaus, funkcinio ir ekologiško maisto ir gėrimų produktus“, – apžvelgdamas ŽŪM skatinamas eksporto priemones, pažymi V. Tomkus.
ŽŪM veiklos naudą atskleidžia teigiami eksportuotojų atsiliepimai. Įmonės akcentuoja ŽŪM indėlį plečiant verslo ryšius, pagalbą efektyviau pristatant produkciją naujose rinkose, užmezgant ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais, sudarant galimybių geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius, užtikrinant konkurencingumą globalioje rinkoje.
Užs. 1902024
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...