- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įpusėjus vasaros sezonui vandens pramogas organizuojantis verslas pastebi augantį susidomėjimą pramogine laivyba. Tiek laivų, tiek baidarių nuomotojai teigia savaitgaliais esantys visiškai užimti. Be to, verslo atstovų teigimu, dalis pramoginių laivų nuomotojų plečiasi, ėmėsi siūlyti naujas paslaugas.
Trumpas sezonas
Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos „LitBoat“ vadovas Karolis Valenta teigia, kad pramoginės laivybos populiarumas Lietuvoje auga kasmet.
„Augimą matome ir šiemet“, – teigė K. Valenta.
„Esame labai priklausomi nuo orų, turime trumpą sezoną, dėl to tais geraisiais savaitgaliais, kai geras oras, pramogine laivyba užsiimantys žmonės būna visiškai užimti. Jie nedideliais kiekiais, atsargiai, bet stengiasi plėstis, didinti paslaugų spektrą“, – sakė jis.
K. Valenta sakė, kad populiarėja visos vandens pramogų veiklos, pavyzdžiui, vis dažniau šventes laivuose darbuotojams organizuoja įmonės.
Laivyba besiverčiantys verslininkai siūlo nuomotis pramoginius katerius pasiplaukiojimui, vandens motociklus, o Kuršių mariose siūloma pramoginė žvejyba buvusiais verslinės žvejybos laivais.
Be to, anot K. Valentos, šiemet Svencelėje siūloma kelioms dienoms išsinuomoti jachtą.
Pas mus didžiausi srautai savaitgalį, darbo dienomis neturime tiek klientų, kiek pajėgiame ir kiek norime aptarnauti.
„Tokia paslauga Svencelėje startavo tik šiemet, bet jau yra susidomėjusių. Tai yra maži šeiminiai laiveliai, su kuriais galima išplaukti į Kuršių marias turint minimalią būriuotojo licenciją ir nuplaukti į Juodkrantę, Dreverną, Kintus, praleisti ten tris ar keturias dienas ir grįžti atgal į Svencelę“, – pasakojo asociacijos „LitBoat“ vadovas.
Paslauga brango
Aukštaitijos regiono vandens turizmo asociacijos pirmininkas Rimvydas Grušnius teigė, kad turistų susidomėjimas tiek pasiplaukiojimu laivais, tiek baidarėmis yra panašus į buvusį iki COVID-19 pandemijos.
Jo teigimu, baidarių nuomotojai būna visiškai užimti liepos ir rugpjūčio savaitgaliais.
„Pas mus didžiausi srautai savaitgalį, darbo dienomis neturime tiek klientų, kiek pajėgiame ir kiek norime aptarnauti. Bet susidomėjimas nei mažesnis, nei stipriai pakilęs – toks pat, kaip ir būdavo prieš trejus ketverius metus“, – sakė R. Grušnius.
Pasak K. Valentos, vandens pramogos šiemet, palyginti su pandemijos metais, pabrango apie 10–15 proc., tuo metu pasiplaukiojimas laivais nebrango, nes kuro kainos, sudarančios didžiąją veiklos sąnaudų dalį, sparčiai neaugo.
Savo ruožtu R. Grušnius sakė, kad kelionės laivais Aukštaitijoje šį sezoną apie 15 proc. pabrango dėl padidėjusių laivų statybos, remonto kainų.
Anot jo, šį sezoną valanda kelionės laivu vienam žmogui kainuoja vidutiniškai 10 eurų, tuo metu baidarių žygių (įskaitant nuomą ir transportavimą) kainos išliko stabilios – 15–20 eurų vienam asmeniui.
Nemunas – nepopuliarus
K. Valenta informavo, kad Lietuvoje pramoginė laivyba labiausiai išplėtota Trakų Galvės ežere, Kuršių ir Kauno mariose. Sparčiai pramoginių laivų daugėja Elektrėnų mariose.
Pasak R. Grušniaus, turistai pamėgę pasiplaukiojimus laivais Palūšėje – nuo Lūšio ežero susijungiančiais ežerais iki Ladakalnio ir atgal. Jo teigimu, baidarėmis pamėgta plaukti Žeimenos, Bukos, Kiaunos, Lakajos upėmis.
Tuo metu Nemune, pasak K. Valentos, pramoginė laivyba galima, tačiau trūksta infrastruktūros, išsilaipinimo vietų, todėl plaukioti didžiausia Lietuvos upe yra brangu.
„Yra labai dideli atstumai nuo taško A iki taško B, taško C ir nelabai daug infrastruktūros krantuose. Tai sukelia keblumų, nes norint greitai nusigauti iki Klaipėdos, Nidos ar Šilutės apie 1 tūkst. eurų kainuoja vien kuras“, – sakė K. Valenta.
Jis teigė, kad kelionės Nemunu nėra populiarios, tačiau malonios, jei plaukiama lėtai, per kelias dienas, sustojant Jurbarke, Rusnėje ar Nidoje.
„Plaukimas Nemunu yra labai smagus, bet trūksta vietų, kur būtų galima sustoti. Dėl to Nemuno laivyba nepopuliari“, – pabrėžė verslo atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...