- Karolis Urbonas, tyrimų instituto "Social Dynamics International" partneris
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulinė finansinė krizė jau tęsiasi penkerius metus, tačiau ekonomika nerodo jokių ilgalaikio atsigavimo ar gerėjimo perspektyvų. Atrodo, kad situacija eina tik blogyn, ir visi rodikliai tai patvirtina: rekordinis nedarbas, bankų bankrotai, politinė Europos suirutė. Lyg to būtų maža, matome Artimuosiuose Rytuose tvyrančią įtampą tarp Izraelio ir Irano. Pirmasis reikalauja karo veiksmų, tačiau palaikymo iš JAV nematyti.
Dar žibalo į ekonominę krizę pila Kinijos ir Japonijos konfliktas dėl salų nuosavybės. Tai – papildomas trukdis ir taip trapiems ekonominiams santykiams vystytis. Tačiau po truputį imama kalbėti apie kitokią ekonomiką, apie kitokį socialinį susitarimą. Nes visa tai, ką dabar matome, tėra praeityje žmonių surašytų susitarimų ir taisyklių neteisingo susidėliojimo rezultatas. Bankų sistema yra neefektyvi ir turėtų būti išardyta.
Bankai turėtų būti maži ir arčiau žmonių, t. y. indėlininkas turėtų žinoti, kam panaudojami jo pinigai. Taip išvengsime tarpininko problemos, kai pastarasis sprendžia, kur daugiausia jis uždirbs pelno, o ne kur pinigai bus geriausiai panaudoti tvariai ekonominei raidai.
Taip pat kita žmonių išgalvota ir amžiaus problemas kelianti idėja – valiuta. Ji turėtų padėti mums vykdyti mainus, tačiau atvirkščiai – ji pati tapo preke ir politine priemone, o tai kenkia visuomenės gerovei. Mokesčių idėja buvo skatinti socialinę lygybę – paimti dalį išteklių iš jų daugiau turinčių ir juos paskirstyti tiems, kurie dėl įvairių aplinkybių (labai dažnai – atsitiktinumų) nesugebėjo jų tiek sukaupti. Tačiau atvirkščiai – šiandien matome, kad apmokestinamas vartojimas ir darbo vietų kūrimas, mažinamos pensijos ir socialinės išmokos pažeidžiamiausiems sluoksniams.
O apie stambiojo verslo ir kapitalo apmokestinimą kalbama kaip apie šundaktarystę. Savaime suprantama, jie yra didžiausi politikų finansuotojai ir jie kontroliuoja mūsų įsivaizduojamus „laisvus“ ir demokratiškais principais besiremiančius politikus. Stambusis kapitalas gali greitai perkelti savo pinigus į kitą šalį, o tai yra dar vienas šantažo metodas, kuriuo labai lengvai galima paveikti politinį „elitą“ apmokestinti neturtingus ir subsidijuoti stambųjį kapitalą.
Po truputį apie šią amžius vykdytą demokratinę apgavystę žmonės ima suprasti – pietinėse valstybėse vyksta aiškus pasipriešinimas, kad paprastas žmogus nebūtų paverstas priemone stambiojo kapitalo ir finansų konglomeratų žaidimuose. Juk sistema egzistuoja tol, kol žmonės ją pripažįsta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...