- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas didina „pagal vadovėlį“, tačiau ekonomikai tai gali turėti ne tik teigiamų pasekmių.
„Faktas, kad per labai trumpą laiką bazinių palūkanų kilimas buvo labai ženklus, labai spartus, bet tai centrinio banko pinigų politikos klasika, kad kai centriniam bankui atrodo, kad infliacija lėtėja nepakankamai greitai, tai jis paprastai prideda dar prie palūkanų normos ir taip buvo visada“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.
Anot jos, problema ta, kad per metus palūkanos padidėjo 4 procentiniais punktais, o tokio fenomeno nėra buvę, nors ir tokios infliacijos, kokia buvo 2022 metais, „nesame matę“.
„Centrinis bankas reaguoja pagal vadovėlį, o pasekmės realiai ekonomikai gali būti nebūtinai vien tik teigiamos. infliacija lėtėja, tai akivaizdu, bet kredito brangimas ir naujo kredito prieinamumas verslams ir ekonomikai, žinoma, yra problema, kai palūkanų normos yra kaip dabar“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė nesiėmė prognozuoti, kokie bus tolesni ECB sprendimai, tačiau tikisi, kad centrinio banko valdybos požiūris pasikeis „kuo greičiau“.
„Būtų džiugu, kad kuo greičiau susiklostytų situacija, kai jau centrinio banko valdyba nebematytų, kad tai yra too high too long (per ilgai, per aukštai – BNS), o manytų, kad jau tikrai gali sustoti ir tokiu atveju ta nauja pusiausvyra leistų prisitaikyti taip pat ir visai likusiai ekonomikai“, – sakė I. Šimonytė.
ECB rugsėjo 14-ąją kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, indėlių palūkanų norma kilstelėta iki naujo rekordinio lygio – 4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 4,75 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis1
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms4
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?17
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...
-
„Litgrid“: praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę saulės jėgainės ir toliau užtikrino didelę dalį vietos gamybos, o elektros kainą mažėjo 1 proc. ...