- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stiprinant Europos Sąjungos (ES) energetinį atsparumą, būtini bendri sprendimai, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji atkreipė dėmesį, jog svarbu, kad nebūtų konkuruojama nacionalinėmis priemonėmis.
„ES lygiu ieškome prieštaringų sprendimų, ir kaip kuo labiau padėti Ukrainai kovojant su Rusijos agresija, ir kaip sustiprinti ES energetinį efektyvumą bei atsparumą, kad negalima būtų mūsų visuomenėmis ir energetikos sistemomis manipuliuoti“, – per bendrą spaudos konferenciją su Graikijos premjeru Vilniuje sakė I. Šimonytė.
„Esame bendraminčiai su Graikija tuo klausimu, kad reikalingas europinis atsakas šioms problemoms spręsti, nes nacionalinės priemonės yra tinkamos ir patenkinamos tam tikru mastu, bet svarbu, kad nebūtų konkuruojama nacionalinėmis priemonėmis ar jų dosnumu, nes tai keltų problemų ne tik energetikos sistemoms, bet ir bendrai ES rinkai“, – pridūrė ji.
Premjerė kalbėjo, kad naujai pasiūlytame ES pakete yra nemažai priemonių, kurias galima vertinti teigiamai, tačiau „dar reikia papildomai padirbėti“.
„Tai buvo tos priemonės, kurių ir siekėme ir kurios yra žingsniai tinkama kryptimi, bet dar, žinoma, reikia padirbėti papildomai, kad sprendimai, visų pirma susiję su dujų kainų tam tikru apribojimu, būtų įgyvendinti ir kad būtų išnaudotas geras, tam tinkamas laikas“, – sakė ji.
Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) taip pat teigė besitikintis, kad Bendrijos energetikos ministrai sutars dėl bendrų energetinių sprendimų.
„Dirbame glaudžiai su Lietuva, tiek ir savo lygmeniu, tiek su energetikos ministrais ir radome konkrečių sprendimų, kurie leido sumažinti dujų kainas. Tikiuosi, kad dėl šių sprendimų bus susitarta energetikos ministrų lygiu ir tokiu būdu bus sumažintas spaudimas, kurį visi jaučiame“, – per spaudos konferenciją sakė premjeras.
„Palaikant namų ūkius iš biudžeto, visi tą darome, išleidžiame nemažą dalį BVP, kad padėtume namų ūkiams, bet Europos lygmens sprendimas taip pat turi būti priimtas. Dabar jau laikas siųsti aiškų signalą Rusijai ir privačiai rinkai, kad šis klausimas bus sprendžiamas bendrai ES lygmeniu ir kad bus kainų lubos“, – pridūrė jis.
I. Šimonytė taip pat sakė besitikinti, kad lapkričio pabaigoje bus pasiekta konkrečių sprendimų.
„Faktas, jog praktiškai buvo susitarimas, tai lengvina padėtį ir mūsų ekspertams reikia apsitarti dėl detalių, bet manau, kad yra laikas ieškoti sprendimo kaip įmanoma greičiau. Kadangi Lietuva šią mintį palaikė nuo pat pradžių, kalbant apie įtampą energetikos rinkoje, kadangi elektros ir dujų kainos žengia koja kojon, net jei šalis nenaudoja labai daug dujų, kad gamintų elektrą, vis dėl to išlieka labai aukštos elektros kainos, nes tai yra pats brangiausias išteklius“, – sakė premjerė.
„Tai sukuria labai keistą situaciją, kur kai kurie gamintojai uždirba labai daug, nes neturi didelių kaštų, bet kiti tokios privilegijos neturi, nes naudoja dujas. Reikia normalizacijos, nes kainos yra ne tokios, kokios ekonomiškai turėtų būti. Toks laikinas sprendimas galėtų atnešti daugiau stabilumo rinkoms“, – kalbėjo ji.
Graikijos premjeras taip pat pabrėžė, kad jei energetikos ministrai nesusitars, tai „bus nesėkmė“.
Europos Komisija yra pasiūliusi ES šalims narėms bendrai pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones. EK taip pat pasiūlė iki kitų metų kovo sukurti naują suskystintų gamtinių dujų kainų indeksą.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Jis teigiamai įvertino EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė dinaminės kainų ribos idėjai. Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.
Ekspertai sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamyboje, būtų naudingas Lietuvai modelis bei leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą. Elektrėnų elektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ atstovai taip pat patvirtino, kad lubos leistų elektrą gaminti konkurencingesne kaina šios elektrinės 9-am blokui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...