- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo lyderiams pristatė Lietuvos patirtį nutraukiant energetinę priklausomybę nuo Rusijos bei Lietuvos planus iki 2030 m. septynis kartus padidinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą.
Viešai transliuojamoje diskusijoje „Energetinis saugumas ir Europos žaliasis susitarimas“ prezidentas dalyvavo kartu su Ispanijos premjeru Pedro Sančesu, Europos Komisijos viceprezidentu Fransu Timermansu, Švedijos „Vatenfall“ vadove Ana Borg ir Danijos „Novozymes“ vadove Ester Baiget.
„Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos yra ir saugumo, ir moralės klausimas. Mes negalime finansuoti Rusijos karo nusikaltimų ar leisti jai kontroliuoti Europos per iškastinį kurą. Lietuva šią pamoką išmoko, dabar esame pasiruošę padėti kitoms Europos Sąjungos šalims ir ES partneriams, tokiems kaip Ukraina“, – pristatydamas Lietuvos patirtį atsisakant rusiškų dujų ir naftos sakė G. Nausėda.
Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai.
Lietuvos valstybės vadovas pabrėžė, kad energijos tiekėjų diversifikavimas ir naujų kelių dujoms bei naftai paieška yra tik dalinis Europos energetikos problemų sprendimas.
„Europa privalo dekarbonizuoti ekonomiką. Privalome atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos – tai naudinga verslui, žmonėms ir aplinkai“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas G. Nausėda pristatė Lietuvos planus iki 2030 metų septynis kartus padidinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą, o iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe.
„Šiandien Lietuva importuoja 70 proc. elektros, tačiau vystydami vėjo ir saulės jėgaines iki šio dešimtmečio pabaigos tapsime save pilnai aprūpinančiu žaliosios energijos gamintoju“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentūros pranešime teigiama, kad Lietuvos valstybės vadovas pakvietė vėjo energetiką plėtojančias kompanijas investuoti į Lietuvos jūros šelfe planuojamus statyti du naujus vėjo elektrinių parkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...