„Vidutinės trukmės laikotarpiu esminis vaidmuo transformuojant šalies ekonomiką teks informacinėms, žaliosioms ir kitoms aukštosioms technologijoms. Šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvarų ūkio augimą. Sparčiai plėtodami žaliąją energetiką, ant jos sparnų galėsime iškelti naują, inovatyvią pramonę“, – antradienį besikreipdamas į Seimo narius kalbėjo G. Nausėda.

„Valstybės užduotis – padėti mūsų verslui šiame kelyje. Turime išnaudoti visus ekonominės ir mokslo diplomatijos svertus bei narystės Europos Sąjungoje privalumus, kad inovatyvaus verslo sėkmės istorijų Lietuvoje rastųsi dar daugiau. Smulkiojo verslo aplinką pagerintų ir įsteigta ombudsmeno institucija“, – komentavo jis.

Šalies vadovas priminė, kad šiuo metu šalyje jau yra statomos lustų gamyklos, informacinių technologijų miesteliai, biotechnologijų miestas. Prezidento nuomone, šiai transformacijai svarbus ir švietimo vaidmuo, tad studijų programos turėtų būti ruošiamos atsižvelgiant į šiuos poreikius.

„Puikiai žinome, kad švietimo vaidmuo ir toliau augs, pasaulio ekonomikai ir atskiroms visuomenėms siekiant prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių. Lietuvoje jausime vis didesnį pridėtinę vertę kuriančių inovatyvių, mokslo pažanga grįstų sprendimų poreikį. Didieji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat turės atsispindėti ugdymo ir studijų programose“, – aiškino šalies vadovas.

Šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvarų ūkio augimą.

G. Nausėda pasidžiaugė, kad nacionalinės plėtros įstaigos leidžia verslui pasiekti reikalingą kapitalą ir rasti investicijas. Bet, jis pabrėžė, kad lėšų trūkumas vis dar jaučiamas kelių ir geležinkelių infrastruktūroje.

„Jau dabar aišku, kad svarbiu postūmiu ekonomikos plėtrai taps nacionalinės plėtros įstaigos veikla. Nuo kadencijos pradžios kartojau, kad Lietuvos verslui, norinčiam investuoti į didesnį našumą ir pažangą, reikia geresnės prieigos prie kapitalo. Džiaugiuosi matydamas, kad tai tampa realybe“, – teigė G. Nausėda.

„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą.

Tai penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipiasi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.