- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos šalys pritaria, kad peržiūrėtame daugiamečiame Bendrijos biudžete būtų skiriamos papildomos lėšos Ukrainai, tačiau nesutariama dėl jų šaltinių, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.
„Manau, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryba šiuo atžvilgiu bus labai audringa ir jai reikės gerai pasiruošti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021–2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.
Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas.
Pasak A. Skaisgirytės, būtent gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje norima priimti sprendimą dėl papildomų lėšų Ukrainai peržiūrimame Bendrijos biudžete.
Jos teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus ES fondas.
„Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas. Tačiau, žinoma, kad Lietuvos prezidentas pasisakė labai aiškiai, kad specialus fondas Ukrainai būtų sukurtas, ir jis bus vienas iš tų, kuris kovos už to fondo sukūrimą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, svarstant dėl paramos Ukrainai papildomas sąlygas kelia Vengrija ir Slovakija: Budapeštas sako, jog Ukraina turi pagerinti joje gyvenančios vengrų mažumos padėtį, tuo metu Bratislava pradėjus darbą naujai vyriausybei „šiek tiek adaptuoja savo kursą“.
„Slovakų diplomatų buvome užtikrinti, kad pagrindinės jų kryptys užsienio politikoje nesikeis“, – sakė prezidento patarėja.
Europos Komisija (EK) dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos turėtų siekti apie 50 mlrd. eurų.
Tolesnę finansinę paramą Ukrainai remia beveik visos 27 ES šalys, priešinasi tik Vengrija ir Slovakija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pastatui senamiestyje Kaunas numato per 17 mln. eurų, archeologinių radinių nesitiki6
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, senamiestyje prie pilies planuojamas statyti miesto administracijos pastatas su projektavimu galėtų kainuoti per 17 mln. eurų. ...
-
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos6
Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos oro gynybos sistemos, kurios vėliau bus integruotos į trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD), teigia „Saab“ atstovas Lietuvoje Svajūnas Bandzevičius. ...
-
Ekspertai: šaltuoju sezonu reikėtų rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus3
Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. ...
-
Šiauliai skelbia šildymo sezono pradžią
Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje. ...
-
Išeivius įdarbinti norinčioms įmonėms – specialus ženklelis
Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų min...
-
Ekonomistai: infliacija rugsėjį mažesnė nei tikėtasi, vėliau kainos kils labiau
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija &scar...
-
ECB kitą savaitę veikiausiai vėl mažins bazines palūkanas
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba per spalio 17-ąją numatytą pinigų politikos svarstymą veikiausiai vėl sumažins bazines palūkanas, pareiškė jos narys, Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau. ...
-
Kaune suvienodinamos verslo liudijimų kainos: lieka tik viena lengvata9
Kauno miesto taryba patvirtino, kiek kitais metais kainuos įsigyti verslo liudijimą. Kaina didinama visoms verslo liudijimų rūšims, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos. Šis verslo liudijimas šiemet mieste buvo populiariausias....
-
Bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu
„Citadele“ bankas įspėja, kad pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. ...
-
E. pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 22 proc. iki 275 mln. eurų
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 275,1 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...