- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento ir Vyriausybės Nacionalinio plėtros fondo idėja sutampa. Jis taip pat priduria, kad šios institucijos Lietuvoje įkūrimas padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius smulkiam ir vidutiniam šalies verslui.
„Vakar Prezidentūroje buvo diskusija, kurioje dalyvavo keletas ministrų, Prancūzijos plėtros banko ar fondo vadovas, prezidentas, ir tikrai atlikome keletą svarbių dalykų per šį posėdį. Visų pirma suvienodinome savo žodyną: pasidarė aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas nacionalinio plėtros fondo projektas visiškai atitinka prezidento anksčiau keltą plėtros banko idėją, kadangi sutampa turinys ir funkcijos, kuriomis ši institucija turėtų užsiimti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.
Anot S. Krėpštos, pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų užtikrinti pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.
„Pagrindinis šios institucijos tikslas būtų užtikrinti finansavimą ir kreditavimą smulkiam ir vidutiniam, inovatyviam, savo veiklą pradedančiam verslui, kuris yra orientuotas į aukštą pridėtinę vertė, inovacijas ir investicijas į tam tikrus naujus įrengimus, eksperimentinę plėtrą. Būtent tokios naujos, mažos įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą iš tradicinių bankų“, – sakė jis.
Viena iš priežasčių, dėl kurių ši institucija yra reikalinga, anot prezidento patarėjo, yra Lietuvoje stebimas paskolų verslui portfelio traukimasis.
„Matome, kad kreditavimas šiuo metu traukiasi. Bendras paskolų portfelis verslui šiuo metu mažėja 10 proc. Jis traukiasi vienu sparčiausių greičiu visoje ES (...). Mūsų bankinis sektorius yra pakankamai mažas, pakankamai koncentruotas. Dominuoja vieno regiono bankai, vyrauja pakankamai mažas rizikos apetitas. Tad šiai rinkos nišai užpildyti reikalingas Nacionalinio plėtros banko ar fondo veikla“, – kalbėjo jis.
S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas.
„Šiuo atveju kalbame apie verslo kreditavimą, nekalbame apie mažmeninį banką (...), (tokį, kuris – ELTA) aptarnautų fizinius klientus. Tokio sudėtingumo situacijos fizinių klientų segmente tikrai nematome (...). Didžioji problema yra smulkaus verslo kreditavimas, ir matome, kad net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Prancūzija tai puikiai išsprendžia tokios įstaigos kaip nacionaliniai plėtros fondai ar bankai“, – tikino S. Krėpšta.
„Būtent tokios institucijos, nacionaliniai plėtros fondai, daugelyje šalių užtikrina anticiklinę funkciją, ir kaip tik padidina savo aktyvumą ir kreditavimo apimtis tuo metu, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu ir taip sugeba jį sušvelninti“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Nacionalinio plėtros banko institucijos aktualumą Lietuvoje, S. Krėpšta priminė pavasario karantino metu stebėtą vėluojančią pagalbą verslui.
„Konkretus pavyzdys – pavasarį matėme kaip lengvatinės paslaugos iš „Invegos“ stringa patekdamos į verslo segmentą, matėme, kad jų išdavimo tempai buvo labai lėti. Tai atsitiko dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje turime penkias finansinės plėtros institucijas, kurios yra tam tikros šio nacionalinio plėtros fondo užuomazgos. Tačiau jos yra mažos, neturi pakankamai kompetencijų nei finansinių resursų ir dėl to tas procesas labai strigo“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą44
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?19
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?10
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų5
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi2
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių5
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...