- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodžio mėnesį pasirašo vidutiniškai 18 proc. daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai, rodo finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito bendrovių duomenų analizė. O teigiami šalies ekonominiai rodikliai šiemet žada pelningą šventinį sezoną prekybininkams.
Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai – vieni šventėms taupo iš anksto atsidėdami tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams linkę pasiskolinti, o likusieji geba išsisukti su tuo, kiek turi, panaudodami santaupas arba pasiimdami atlyginimo avansą.
Tačiau naujų paskolų kiekis, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.
Gruodį – skolinimosi pikas
Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ duomenimis, 2014-2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodžio mėn. siekia 24 proc.
2017 m. gruodžio mėnesį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio mėn. sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (22 703 sutartys) ir lizingo paskolų sutartys (11 041).
„Skaičiuojant bendrą naujų paskolų skaičių, matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienerius metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, – teigė Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos direktorius.
Vartojimo paskolų suma didėja kasmet
„Mokilizingas“analitikai taip pat pastebi, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma, tuo tarpu vidutinė lizingo suma išliko panaši.
„Įdomu tai, kad per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 eurų 2013-aisiais metais iki 1688,2 eurų šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – nuo 582,67 eurų 2013-aisiais iki 589,32 eurų 2018-aisiais“, – teigė V. Rimeikis.
Tendencijos šiemet išliks panašios
Vertindamas pastarųjų metų skolinimosi tendencijas ir teigiamus šalies ekonominius rodiklius, komercijos direktorius optimistiškai žvelgia į šių metų šventinio laikotarpio perspektyvas prekybininkams.
„Tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 275 eurais, lyginant 2018-ųjų ir 2017-ųjų metų trečiojo ketvirčio rodiklius. Šį šventinį sezoną tai turėtų teigiamai atsiliepti ir prekybininkų pajamoms“, – teigė V. Rimeikis.
„Scorify” duomenimis, kalėdiniu laikotarpiu pilnai apmokėtų kreditavimo sutarčių skaičius taip pat turi tendenciją augti, išskyrus 2017 m. nuo 14 689 iki 17 061 išmokėtų skolų atitinkamai 2014-aisiais ir 2016-aisiais metais.
Pasak V. Rimeikio, tai liudija, kad šalies gyventojai skolinasi vis drąsiau, tačiau panašu, jog kartu auga ir jų finansinis raštingumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga2
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...