Specialistė pabrėžia, kad darbuotojai turės daugiau galimybių tobulėti ir taip užsitikrinti savo saugumą darbovietėje. Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad socialinio modelio pokyčiai kompensuoja nebent sumažėjusią išeitinę išmoką, bet ne kitus aspektus, neužtikrinančius pakankamo saugumo darbuotojui.

Naujoji valdančioji koalicija kalba, kad Darbo kodekso įsigaliojimas turėtų būti atidėtas dar pusmečiui. Iki tol dar būtų spėtos apsvarstyti Seimo narių įregistruotos jo pataisos. Kol kas paskutiniai įstatymo pataisymai buvo atlikti lapkričio pradžioje.

Pataisytame Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad, jei kyla ginčas dėl darbo sutarties sąlygų, jis turi būti sprendžiamas darbuotojo naudai, pasakoja E. Radišauskienė. Taip pat, pasak pašnekovės, buvo panaikintos nenustatytos apimties darbo sutartys.

„Anksčiau buvo numatyta pusės darbo užmokesčio išmoka, nutraukus trumpiau nei vienerius metus besitęsusią darbo sutartį. Po pakeitimų nutarta, kad bus mokamas viso mėnesio darbo užmokesčio dydis. Taip pat padidintos išmokos neįgaliesiems,  pažeidžiamoms grupėms. Paliekama valanda trumpesnė darbo diena prieš švenčių dieną, taip pat patikslinamos sąlygos dėl darbo grafikų sudarymo.

Po visų pokyčių turime tam tikrą kompromisinį variantą, kuris iš esmės yra gėris vien todėl, kad jis toks yra. Buvo pasiektas esminis supratimas ir sutarimas, kad pasaulyje keičiasi santykiai, technologijos, o prie to reikia taikytis, pritaikyti darbo santykius.

Visa kita išliko – darbo sutarčių įvairovė, lankstesnis darbo laikas, sutrumpinti įspėjimo terminai, kaip kuriais atvejais sumažintos išeitinės išmokos, įsteigtas ilgalaikių darbo išmokų fondas, atskirta profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencija, palengvinamos streikų sąlygos“, – aiškina specialistė.

Darbdaviai patenkinti, darbuotojai pokyčius vadina kosmetiniais

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis naująjį Darbo kodeksą po visų iki šiol vykusių jo pakeitimų vertina teigiamai. Pašnekovas džiaugiasi, kad pakeistas įstatymas yra artimesnis pasaulinėms tendencijoms.

„Tobulybei ribų nėra, o jei vertintume kodekso transformacijas, manau, artimiausia pokyčiams pasaulyje buvo pati pirmoji, mokslininkų sukurta jo versija. Tačiau, suprantama, įstatymą tenka adaptuoti pagal visuomenę, esamus santykius, kultūrą. Taigi įstatymas kito vyriausybėje, Seime pataisymų buvo padaryta dar daugiau.

Po visų pokyčių turime tam tikrą kompromisinį variantą, kuris iš esmės yra gėris vien todėl, kad jis toks yra. Buvo pasiektas esminis supratimas ir sutarimas, kad pasaulyje keičiasi santykiai, technologijos, o prie to reikia taikytis, pritaikyti darbo santykius“,  – kalba R. Dargis.

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas paskutinius Darbo kodekso pataisymus vadina kosmetiniais.

„Vienintelis ryškesnis iš paskutinių Darbo kodekso pakeitimų – nenustatytos apimties darbo sutarčių panaikinimas, tačiau visi kiti pakeitimai – kosmetiniai. Buvo bandoma darbuotoją pripažinti silpnąja puse, tačiau ta sąvoka buvo susiaurinta iki to, kad ji galioja tik nagrinėjant darbo sutarties klausimus, o anksčiau ji apėmė ir kitų teisės aktų nagrinėjimą.

Liko dar labai daug taisytinų vietų“, – sako A. Černiauskas.

Praradimus dėl Darbo kodekso kompensuos kiti pokyčiai

Pasak E. Radišauskienės, naujasis Darbo kodeksas numato daugiau darbo santykių lankstumo, tuo metu  darbuotojų saugumas yra užtikrinamas ne tik juo, bet ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu. Atsvara pašnekovė vadina ir geresnes sąlygas integruotis ir išlikti darbo rinkoje užtikrinančius Užimtumo įstatyme numatytus mechanizmus.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad saugumas yra ne išeitinės išmokos ir ne jų skaičius. Galimybė gauti šešių mėnesių dydžio išeitinę išmoką yra tik tuomet, kai darbdavys atleidžia savo iniciatyva, o darbuotojo darbo stažas – daugiau nei 20 metų. Tokių žmonių yra labai nedaug, galiojant dabartiniam Darbo kodeksui, šis pagrindas buvo taikomas apie 1 proc. darbuotojų.

Tačiau darbuotojo saugumą lemia visas kompleksas elementų, tarp kurių ir informavimas, konsultavimas. Diegiant naująjį socialinį modelį, atsirado galimybė mokytis ir gauti už tai darbo užmokestį – 10 mokymų dienų, gaunant pusę darbo užmokesčio, yra labai daug“, – teigia E. Radišauskienė.