R. Kuodis: centriniai bankai negali suvaldyti kainų augimo

Bazinių palūkanų normų dydžius reguliuojantys centriniai bankai neturi praktiškai jokios įtakos valdant infliacijos tempus, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ekonomisto nuomone, įsivaizdavimas, kad pinigų politikos formuotojai gali paveikti kainų augimą, tėra „neoliberali iliuzija“, kurią sukūrė patys centrinių bankų atstovai.

„Jeigu centriniai bankai būtų tokie visagaliai, tai būtų daug ką išsprendę, bet kadangi jie tokie nėra, tai mes ir matome, kad infliacija arba per maža, nepriklausomai nuo jų, arba per didelė, nepriklausomai nuo jų. Bet ta iliuzija viešoje erdvėje išsilaiko, o ją ir patys centriniai bankai propaguoja, kad jie kažkokie planetos valdovai. Nieko panašaus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Kuodis.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Europos centrinio banko (ECB) svarstymai apie palūkanų normų didinimą verslui nėra svarbūs, kadangi įmonės, svarstant apie investavimo galimybes, daug didesnę svarbą skiria pelno galimybėms, o ne kapitalo kainai.

„Nieko ypatingo jie padaryti negali. Juolab kad kilnojimas 25 ar 50 bazinių punktų iš esmės nieko nekeičia. Firmos į tai menkai kreipia dėmesį investuodamos. Jos daugiau kreipia dėmesį į paklausos perspektyvas“, – tikino šalies centrinio banko valdybos narys.

Ekonomisto nuomone, pinigų politikos pokyčiai kažkiek įtakos gali turėti tik tiems asmenims, kurie turi paskolas kintančiomis palūkanų normomis.

„Namų ūkiams šitie dalykai šiek tiek svarbesni. Ypač tiems, kurie paskolas pasiėmė su plaukiojančiomis palūkanomis. Tai natūralu, kad tam reikės papildomų keliasdešimt eurų tų paskolų aptarnavimui“, – tikino R. Kuodis.

R. Kuodis / G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad apie galimą palūkanų normų didinimą praėjusį trečiadienį užsiminė ECB vadovė Christine Lagarde. Kalbėdama Liublianoje ji nurodė, kad ECB turėtų trečio ketvirčio pradžioje nutraukti savo obligacijų supirkimo programą ir tada po kelių savaičių galėtų pakelti palūkanų normas.

Infliacija euro zonoje balandį buvo rekordiškai didelė ir sudarė 7,5 proc. Ji gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą. Dėl šios priežasties bankas pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo raginimų pasekti savo kolegų užsienyje pavyzdžiu ir pakelti palūkanų normas, kad galėtų suvaldyti kainų augimą.

Balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP).

Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota tuomet, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį.

Kaip pažymi ECB, bet kokie pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Bet koks palūkanų normų kėlimas ECB būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose.

Artimiausi banko valdančiosios tarybos posėdžiai numatomi birželio 9 d. ir liepos 21 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jau senai

jau senai portretas
reikejo palukanu norma didinti bent 5%. Saltas dusas uzgrudina
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių