- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skola gyventojams turi didesnį finansinį poveikį nei verslui, todėl šios lėšos jiems bus grąžintos greičiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Pagrindiniai argumentai yra tie, kad vis tik buitiniai vartotojai yra jautresnė (grupė – BNS) ir finansiškai šita permoka jiems turi didesnę įtaką nei kad verslo ūkio subjektams“, – ketvirtadienį tarybai patvirtinus ESO permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką žurnalistams sakė R. Pocius.
„Vis tik verslo ūkio subjektams galutiniame tarife 0,1 cento už kilovatvalandę (tarifo mažėjimas – BNS) nėra tie dydžiai, kurie labai ženkliai įtakotų“, – pridūrė jis.
Pagal grafiką 57,1 mln. eurų bendrovės skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.
Pasak R. Pociaus, nuo balandžio 1 dienos perskaičiuojant elektros skirstymo tarifą jis, o kartu ir reguliuojama elektros kainos dalis, visiems buitiniams vartotojams preliminariai mažėtų po 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM), o komerciniams – po 0,1 cento už kWh, įtraukiant numatytą papildomą dedamąją – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96–97 mln. eurų.
Nuo balandžio 1 dienos perskaičiuojant elektros skirstymo tarifą jis, o kartu ir reguliuojama elektros kainos dalis, visiems buitiniams vartotojams preliminariai mažėtų po 0,4 cento už kilovatvalandę (...)
Anot VERT pirmininko, vėlesniais metais, priklausomai nuo vartotojams grąžinamos sumos, skirstymo tarifo mažėjimo dydis gali šiek tiek koreguotis.
R. Pociaus teigimu, papildoma dedamoji grąžinant permoką reikalinga siekiant nemažinti ESO investicijų bei išlaikyti tvarų ir nebrangstantį bendrovės įsiskolinimą.
„Šiandien reguliavimas, kuris yra numatytas, neužtikrina pakankamo pinigų srauto į tinklo infrastruktūros plėtrą, jos išlaikymą ir atstatymą. Dėl to, kad būtų įgyvendinta ilgalaikė (investicijų – BNS) programa bei užtikrinti pakankamai saugų, patikimą elektros tiekimą vartotojui, reikalingos investicijos į infrastruktūrą“, – teigė R. Pocius.
Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.
Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą50
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?20
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?11
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų5
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi2
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių6
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...