- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ar netesybų.
Jo teigimu, Europos Komisija (EK) dar praėjusiais metais išaiškino, jog su tuo susijusi europinė direktyva į nacionalinę teisę 2021 metais buvo perkelta būtent taip, kad elektros tiekėjai iš klientų negalėtų reikalauti jokių mokesčių šiems nutraukus sutartis.
„Europos Komisija aiškiai išaiškino, kad taip, kaip yra perkelta direktyva į Elektros energetikos įstatymą, tiekėjams neleidžiama taikyti absoliučiai jokių mokesčių (nutraukus sutartis su vartotojais – BNS). Direktyvoje buvo numatyta išimtis, kad gali būti tokie kaštai vertinami kaip papildomi mokesčiai, (...) bet jos paprasčiausiai mūsų parlamentas neperkėlė“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Pocius.
„Kadangi mes esame konsultavęsi ir gavę iš Europos Komisijos nuomonę, poziciją, tai esame pakankamai ramūs, nes kas gali geriau paaiškinti direktyvos nuostatas nei Europos Komisija“, – pridūrė jis.
Tai VERT pirmininkas teigė po to, kai trečiadienį elektros tiekimo bendrovė „Enefit“ pranešė, jog kreipsis į teismą dėl rinkos reguliuotojo elektros tiekėjams išsakyto raginimo grąžinti nuo 2021 metų liepos gyventojų, mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.
Pasak R. Pociaus, šiuo metu VERT aiškinasi, kokias sumas tiekėjai turėtų grąžinti vartotojams, patikrinimą ketinama užbaigti iki rugpjūčio: „Jeigu tiekėjai negrąžins tų pinigų, jie bus įpareigoti tai padaryti“.
Valdyti rizikas siūlo didesnėmis fiksuotomis kainomis
Daliai nepriklausomų elektros tiekėjų teigiant, jog draudimas sutartyse numatyti nutraukimo mokesčius ar netesybas neleidžia joms įmonėms apsidrausti nuo ateities rizikų, VERT pirmininkas sako, kad tiekėjai rizikas galėtų perkelti į didesnes elektros tiekimo maržas.
Jeigu tiekėjai negrąžins tų pinigų, jie bus įpareigoti tai padaryti.
„Viena vertus, jeigu tu nori sudaryti ilgalaikes (elektros įsigijimo – BNS) sutartis, kontraktus, tu turi turėti tokį dalyką kaip draudimą. Bet iš kitos pusės šitą klausimą galima spręsti per kitą algoritmą – tą draudimo riziką įvertinti didesnėje maržoje. (...) Jeigu tu žinai, kad vartotojas gali iš tavęs pasitraukti, įsivertinęs didesnę riziką siūlai vartotojui didesnę kainą“, – teigė R. Pocius.
Vis dėlto VERT pirmininkas pripažino, kad parlamento priimti teisės aktai riboja galimybes ateiti į Lietuvos rinką naujiems nepriklausomiems elektros tiekėjams.
Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo praėjusių metų birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas.
Tačiau kai kurie vartotojus gynę teisininkai teigė, galimybę šioms vartotojų grupėms neatlygintai nutraukti sutartis numatė dar 2021 metais priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos.
Kilus ginčams tarp nepriklausomų tiekėjų ir vartotojų dėl baudų už nutrauktas sutartis, VERT vasario pabaigoje paprašė įmonių savanoriškai grąžinti nuo 2021-ųjų liepos vidurio iki praėjusių metų birželio gyventojų ir mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas.
Anksčiau skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.
„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.
„Enefit“ skelbia sutarčių nutraukimo mokesčių buitiniams vartotojams nebetaikanti nuo praėjusių metų balandžio, o mažoms bei labai mažoms įmonėms – nuo birželio. Tuo metu trumpalaikėms buitinių vartotojų sutartims įmonė tikina niekuomet netaikiusi apribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...