- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą nuo pernai gruodžio iki šių metų rugpjūčio pabaigos sumokėjo 11,708 mln. eurų perteklinių pajamų, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ rugpjūčio 31 dienos ataskaita.
Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia.
Tuo metu pagal gamintojų deklaracijas jie iki šiol turėjo sumokėti 11,803 mln. eurų perteklinių pajamų. Gegužę skelbta, kad ši suma turėjo būti 13,932 mln. eurų.
„Baltpool“ atstovė Eglė Junčienė sako, jog sumos nuolat tikslinamos, nes atsiranda nauji išaiškinimai, kokiai atvejais nereikia skaičiuoti ir mokėti šių įnašų. Pasak jos, dėl to vienai elektrinei buvo gražinta daugiau nei 4 mln. eurų jau sumokėto įnašo, o iš viso gamintojams grąžinta beveik 5 mln. eurų.
Pasak E. Junčienės, galutiniai skaičiai turėtų būti aiškūs rugsėjo–spalio mėnesiais – tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo iki birželio 30 dienos.
Tik tuomet dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus – pagal įstatymą jos turėtų būti grąžintos vartotojams, tačiau valstybei iki liepos mokėjus kompensacijas gyventojams už elektrą, tikėtina, šios lėšos bus pervestos į biudžetą.
Kol kas pinigai deponuoti specialioje sąskaitoje.
Pasak „Baltpool“ ataskaitos, iš pagrindinės eksportuojančios valstybės – Švedijos – Lietuva negavo nė euro.
Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, tokia sutartis iki šiol nepasirašyta. Energetikos ministras Dainius Kreivys pavasarį yra sakęs, kad dėl smukusių kainų Lietuva net ir pasirašius sutartį negautų pinigų iš Švedijos.
Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galiojo nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.
Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.
Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.
D. Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse5
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?16
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...