Taip jis kalbėjo ministerijai siūlant Vyriausybei dar šį mėnesį sušvelninti nuo metų pradžios įsigaliojusius kelių tūkstančių tokių prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.

„Šiuo momentu radikaliausia priemonė – eksporto ribojimas – taikomas visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kokia informacija ar kokia jų laikysena. (...) Jeigu įmonės, kurios prisideda prie mūsų ekonomikos augimo, užtikrina, raštu įsipareigoja, kad prekės nepasieks Rusijos rinkos ir laikosi šio įsipareigojimo, tai apriboti jų veiklos eksporto prasme nėra logikos“, –  BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Pasak L. Savicko, šių prekių eksporto į daugelį trečiųjų šalių draudimas negali būti taikomas visoms, taip pat ir sankcijų nepažeidžiančioms įmonėms.

„Norisi užtikrinti, kad jeigu mes turime informacijos, kad konkreti įmonė ar verslas vykdo sankcijų apėjimą, be abejo, toks eksportas iš Lietuvos negali vykti ir turi būti užkardytas“, – teigė ministras.

Anot L. Savicko, dėl pernai gruodį priimtų ir nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.

Prekė eksportuojama per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją (sausuma – BNS) turi tikimybę būti sustabdyta ir likti ten arba fiziškai nepasiekti galutinės destinacijos.

„Net ir paimkime tą patį elementariausią širdies veiklos stebėjimo apyrankę – joje yra detalės ir dalys, kurios apima tas prekes, kurios nebegalėtų būti pristatytos. Ar optikos prekės, kurios taikomos akių gydymo specialistų, irgi negalėtų būtų transportuojamos“, – teigė L. Savickas.

„Serverių tam tikros detalės, kurios yra reikalingos palaikyti serverių veiklą, lygiai taip pat negalėtų būti eksportuojamos. Tai tikrai neatrodo kaip atsakingas sprendimas“, – pridūrė jis.

Anot ministro, problemų kelia ir praėjusios Vyriausybės sprendimas riboti eksportą lėktuvais, jį leidžiant tik į 10 trečiųjų šalių.

„Prekė eksportuojama per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją (sausuma – BNS) turi tikimybę būti sustabdyta ir likti ten arba fiziškai nepasiekti galutinės destinacijos. Kalbant apie oro transportą, kuris nevyksta per Rusijos teritoriją, netupia Rusijos oro uostose, bet mes galime tiesiai transportuoti į tokias valstybes, kaip Izraelis, Indija, Singapūras, Brazilija – dabar mūsų verslai negali užtikrinti galimybės ten transportuoti tas prekes“, – teigė L. Savickas.

Nuo sausio pradžios įsigaliojusį dalies dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą sukritikavo ir aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas ir įkūrėjas Arvydas Paukštys.

„Taigi, visos „Teltonikos“ prekės nebebus priimamos į lėktuvus ir nebegalės būti į siunčiamos į mūsų ofisus Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Kas nors gali paaiškinti sprendimų logiką?“ – socialiniame tinkle „LinkedIn“ ketvirtadienį teigė A. Paukštys.

„Aišku, mes turime galimybę siųsti prekes iš Lenkijos, bet man kyla rizikos valdymo klausimas mūsų valdžiai – kodėl prekes reikia gaminti tik Lietuvoje? Gal tuomet prekes, kurias siunčiame į Indiją, bus lengviau ir pigiau gaminti Indijoje, Brazilijoje ar Meksikoje? Ir ten kurti darbo vietas“, – pridūrė jis.

I. Šimonytės Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą. Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.