Tai numatantį Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo nariai Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Guoda Burokienė, Kęstutis Vilkauskas, Laima Nagienė, Ligita Girskienė, Vidmantas Kanopa.

Projektu siūloma numatyti, kad apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, būtų įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje apmokestinamasis vienetas vykdo veiklą.

„Dažnu atveju apmokestinamasis vienetas gali būti įregistravęs savo buveinę vienoje savivaldybėje, tačiau veiklą jis gali vykdyti ir per savo filialus ar atstovybes, kurie gali būti keliose savivaldybėse. Tokiu atveju pelno dalies įskaitymas į tos savivaldybės biudžetą, kurioje apmokestinamasis vienetas vykdo veiklą, atitiktų protingumo kriterijus, numatančius nustatyti tokį reguliavimą, kuris leistų išvengti situacijų, kai pagrindinės juridinio asmens pajamos būtų gaunamos per filialus ar atstovybes kitose savivaldybėse, o juridinio asmens registruota buveinė būtų kitoje savivaldybėje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tikimasi, kad jei dalis pelno mokesčio būtų skiriama savivaldybei, kurios teritorijoje veikia įmonė, tai įgalintų ir labiau motyvuotų savivaldybes pritraukti investicijas, skatinti verslumą. Siekdamos pritraukti verslą ir turėdamos finansines paskatas, savivaldybės turėtų didesnę motyvaciją tvarkyti infrastruktūrą, organizuoti rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir kitais būdais siektų gerinti investicinę aplinką. Projektą įregistravę parlamentarai mano, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, skatinamas eksportas ir ekonominių veiklų įvairovė, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skatinama ekonominė plėtra ir už Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ar pramonės parkų ribų.

Įstatymo pataisų iniciatorių nuomone, dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo.

„Regionuose, trūkstant pelningų įsidarbinimo galimybių, demografinės tendencijos yra mažėjančios. Patiems regionams trūksta visuotinės ekonominės strategijos. Norint pasiekti didesnį Lietuvos konkurencingumą, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams regionuose. Tam, kad gerus rezultatus demonstruojančios savivaldybės augtų, būtini nauji teisės aktai, pakeisiantys savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką ir panaikinsiantys iškreiptas paskatas netaupyti ir neskatinti darbo vietų kūrimosi“, – mano projektą parengę Seimo nariai.

Jie pažymi, kad peržiūrėti pelno mokesčio įskaitymo į biudžetą tvarką ir įvertinti galimybę ateityje įmonės sumokėtą pelno mokesčio dalį įskaityti į tos savivaldybės, kurioje yra apmokestinamojo vieneto pajamų šaltinis, nuolat siūlo Lietuvos savivaldybių asociacija ir programa „Kurk Lietuvai“.

Sprendžiant dėl dalies pelno mokesčio skyrimo savivaldybėms įstatymo pataisų iniciatorius Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis siūlo remtis užsienio šalių gerąja praktika. 

Jo duomenimis, dalis pelno mokesčio yra įskaitoma į savivaldybių biudžetus Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Korėjoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vokietijoje.

Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymą, pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.