- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas.
Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.
Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.
Seime turės būti surengtas dar vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Po to jį turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigia, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Ministerijos duomenimis, dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkstančiais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimo posėdyje sakė, kad priėmus įstatymą galimybė savivaldybėms įvertinti individualias situacijas išliks.
„Jeigu žmogus gauna mažas pajamas ir turi sodo namelį ar miško gabalą, kuris jam negeneruoja jokių pajamų, savivaldybė tai įvertins ir kompensaciją žmogui galės skirti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, šiuo metu savivaldybės negali neskirti paramos net akivaizdžiais atvejais, kai žmogus gauna papildomas pajamas iš turimo turto.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad priėmus įstatymą atsiras daugiau socialinio teisingumo, nes parama bus skirta tiems, kam iš tikrųjų reikia, o ne apsukresniems gyventojams.
Seime svarstomi pakeitimai įsigaliotų nuo spalio 1 dienos, bet SADM nurodo, kad nauja tvarka būtų taikoma tiems prašymams, kurie būtų pateikti nuo rugsėjo.
Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama, numato pataisos.
SADM duomenimis, šiemet pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. žmonių.
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija.
Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...