- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį atnaujino Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Ji įtvirtins energetikos politiką, įgyvendinančią tarptautinius įsipareigojimus ir pasirengimą perėjimui nuo taršaus iškastinio kuro prie švarių, klimatui neutralių energijos išteklių.
Dokumentu siekiama, kad Lietuva 2050 metais taptų visiškai energetiškai nepriklausoma.
Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 26 susilaikė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad strategijos priemonių įgyvendinimo nauda bus didelė, pirmiausia mažės energijos kainos gyventojams.
„Naudos tikrai milžiniškos“, – Seime sakė ministras.
Strategijoje iškeliami keturi pagrindiniai tikslai – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams, pasiekti 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai ir regionui (tapti eksportuotoja), pereiti prie elektros ekonomikos ir vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę ir užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams.
Iki 2030 metų planuojama išvystyti 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių.
Siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialią ir didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 metais.
Siekiant gerinti gyventojų gerovę, pastatuose ketinama skatinti diegti šilumos siurblius vėsumai. Planuojama, kad iki 2030 metų bus įdiegta apie 15 MW galios tokių siurblių.
2030 metais visa suvartojama elektra turėtų būti iš AEI, o transporto sektoriuje – ne mažiau kaip 15,8 proc.
2050 metais tikimasi, kad 40 proc. visų namų ūkių Lietuvoje naudos centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, o 60 proc. – šilumos siurblius arba kitą technologiją, naudojančią elektros energiją, be to, transporto sektoriuje 80 proc. viso transporto bus elektrifikuota, o 20 proc. naudos vandenilį ar išvestinius jo produktus.
Viešai prieinamų įkrovimo prieigų 2030 metais turėtų būti bent 6 tūkstančiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...