- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį atnaujino Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Ji įtvirtins energetikos politiką, įgyvendinančią tarptautinius įsipareigojimus ir pasirengimą perėjimui nuo taršaus iškastinio kuro prie švarių, klimatui neutralių energijos išteklių.
Dokumentu siekiama, kad Lietuva 2050 metais taptų visiškai energetiškai nepriklausoma.
Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 26 susilaikė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad strategijos priemonių įgyvendinimo nauda bus didelė, pirmiausia mažės energijos kainos gyventojams.
„Naudos tikrai milžiniškos“, – Seime sakė ministras.
Strategijoje iškeliami keturi pagrindiniai tikslai – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams, pasiekti 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai ir regionui (tapti eksportuotoja), pereiti prie elektros ekonomikos ir vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę ir užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams.
Iki 2030 metų planuojama išvystyti 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių ir 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių.
Siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialią ir didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 metais.
Siekiant gerinti gyventojų gerovę, pastatuose ketinama skatinti diegti šilumos siurblius vėsumai. Planuojama, kad iki 2030 metų bus įdiegta apie 15 MW galios tokių siurblių.
2030 metais visa suvartojama elektra turėtų būti iš AEI, o transporto sektoriuje – ne mažiau kaip 15,8 proc.
2050 metais tikimasi, kad 40 proc. visų namų ūkių Lietuvoje naudos centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, o 60 proc. – šilumos siurblius arba kitą technologiją, naudojančią elektros energiją, be to, transporto sektoriuje 80 proc. viso transporto bus elektrifikuota, o 20 proc. naudos vandenilį ar išvestinius jo produktus.
Viešai prieinamų įkrovimo prieigų 2030 metais turėtų būti bent 6 tūkstančiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...