- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas kol kas nesvarstys, ar žiniasklaidos priemonių savininkais gali būti su alkoholio ir tabako verslu susiję asmenys.
Antradienį Seimui pradėjus svarstyti draudimą numatančias Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, liberalai paprašė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų Seimo teisininkų vertinimus dėl pataisų.
„Jeigu Seimo Teisės departamentas įžvelgia neatitiktį Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo atlikti preliminarų vertinimą“, – teigė liberalas Simonas Gentvilas.
Už jo siūlymą balsavo 40 Seimo narių prieš – 16, 14 susilaikė.
Tai reiškia, kad Seimas V. Bako pataisų imsis vėliau, kai gaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos.
V. Bako inicijuojami pakeitimai numato, kad viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais neturėtų būti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bankai, partijos, bet ir fiziniai bei juridiniai asmenys, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, „kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba“.
„Toks verslas (alkoholio ir tabako – BNS) sukelia visuomenei sudėtingas pasekmes – trumpėja gyventojų amžius, dėl padidėjusio sergamumo valstybė patiria daugiau išlaidų, auga psichinių ligonių, savižudžių, nusikaltimų ir skaudžių autoįvykių skaičius (...) Žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos“, – sakė V. Bakas, pristatydamas parlamentarams pataisas.
Jo teigimu, pataisomis siekiama padaryti teigiamą poveikį žiniasklaidos laisvės lygiui, sumažinti korupcijos žiniasklaidoje rizikas.
Seimo teisininkai, abejojantys, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai, sako, kad pataisomis ketinama riboti asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę.
„Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas riboja asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę, nes tam tikrai grupei asmenų įstatymu būtų uždrausta pasirinkti privataus verslo rūšį“, – teigiama jų išvadoje.
Be to, Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie šiuo metu teisėtai yra žiniasklaidos priemonių savininkai, privalėtų atsisakyti tokio verslo ir su juo susijusios nuosavybės.
Jeigu būtų priimta ši parlamentaro siūloma pataisa, ji užkirstų koncernui „MG Baltic“ valdyti televizijos kanalus LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks!“.
Pernai po NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl neteisėto verslo poveikio politikams ir valstybės institucijoms V. Bakas buvo užsiminęs apie galimą licencijos naikinimą kai kurioms komiteto tyrime figūruojančioms žiniasklaidos priemonėms.
Po NSGK tyrimo buvo paviešintas Valstybės saugumo departamento raštas, kad koncernas „MG Baltic“, tenkindamas savo interesus, buvo sukūręs ilgalaikę veikimo strategiją, kurią, anot departamento, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Anot VSD, strategijai įgyvendinti būdavo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais - renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija.
„Daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas "spaudimas" ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos“, – teigta VSD rašte.
Koncernas „MG Baltic“ šiuo metu bylinėjasi dėl teiginių, paskelbtų po parlamentinio tyrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas priėmė priemones prekybai žaliosiomis obligacijomis skatinti
Siekiant padėti įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms, Seimas priėmė Europos žaliųjų obligacijų standartą. ...
-
Valstybės biudžeto projekte Lietuvos pirmininkavimui ES numatyta 141 mln. eurų
Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. ...
-
Siūlo ratifikuoti sutartį su San Marinu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo2
Vyriausybė siūlo teikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. ...
-
Apklausa: daugėja lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas4
Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. ...
-
UT vadovė apie vokiečių karių šeimų integraciją: Lietuva tampa konkurencinga šalimi darbo rinkoje
Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių te...
-
Lietuvos bankas išleis dirbtiniam intelektui skirtas progines monetas3
Lietuvos bankas (LB) gruodį išleis dirbtiniam intelektui skirtas 100 ir 20 eurų progines monetas. ...
-
Naujos valdžios prioritetai: Kelių fondas, PVM lengvatos, grįžimas pas visuomeninį tiekėją6
Būsimi valdantieji žada kurti Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, aktyviau kovoti su ksenofobija, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją, stabdyti &scar...
-
Už Pienocentro rūmų Kaune fasado tvarkybos pažeidimus rangovui skirta bauda17
Už pažeidimus remontuojant tarpukariu statytų modernistinių Pienocentro rūmų fasadą rangovui Kaune skirta bauda, penktadienį pranešė LRT žinios. ...
-
G. Nausėda: siekdama konkurencingumo ES turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą4
Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti – papildomi 2,1 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos regionų infrastruktūros projektams vystyti papildomai skyrė 2,1 mln. eurų finansavimą. ...