- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, pasvarstęs Aplinkos ministerijos inicijuojamas naujas miško kirtimų normas 2024-2028 metams.
Tuo metu Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad nuo ligų saugant eglynus gali prireikti dar šiemet didinti kirtimų normą.
Komiteto vadovė Aistė Gedvilienė sako, jog komitetas prašo ministerijos nekeisti miškų kirtimo normos, kuri buvo nustatyta praėjusiems penkeriems metams. 2019-2023 metais ketinta nukirsti 3,62 mln. kietmetrių medienos ir iškirsti 11,85 tūkst. hektarų.
„Tokiu būdui atsižvelgiame į tai, kad vis dėlto vyko nacionalinis susitarimas, kad sutarėme, kad saugoti reikia daugiau, nors kai kurios politinės partijos nepasirašė ar atsisako kol kas pasirašyti šį susitarimą“, – trečiadienį komitete teigė A. Gedvilienė.
Sutarėme, kad saugoti reikia daugiau, nors kai kurios politinės partijos nepasirašė ar atsisako kol kas pasirašyti šį susitarimą.
Ji pabrėžė, kad komiteto posėdyje išaiškėjo, jog dabartinė miškų kirtimo norma niekada nebuvo pasiekta.
A. Gedvilienė mano, kad ministerija atsižvelgs į komiteto prašymą ir Vyriausybei pateiks derinti naują nutarimo projektą, kuriame nebeliks didesnės kirtimų normos.
„Gal šioje vietoje ir turėtume pademonstruoti valią mažiau naudoti, mažiau ūkininkauti. (...) Nuolat kalbame, kad reikia kažkokio balanso, kad reikia stabdyti vartojimą, ieškoti kaip gamtai galima atiduoti daugiau (...) Juolab, kad nėra dideli praradimai, kita vertus tai būtų tik tam tikros pozicijos pademonstravimas“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Nuolat kalbame, kad reikia kažkokio balanso, kad reikia stabdyti vartojimą, ieškoti kaip gamtai galima atiduoti daugiau.
Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,65 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.
Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis komitete nurodė, kad 2024-2028 metais siūloma iškirsti 316 ha (arba 2,7 proc.) daugiau miškų negu 2019-2013 metais ir iškirsti 30 tūkst. kietmetrių (arba 0,8 proc.) daugiau medienos.
Pasak jo, norma didinama, nes šiemet Valstybinių miškų urėdija perėmė 34 tūkst. ha miškų, kurie anksčiau buvo įtraukti į vadinamąjį rezervą, grąžintinų savininkams teritorijų sąrašą.
N. Kupstaitis mano, kad 2024-2028 metais daugiau negu ministerija siekia miškų nebūtų iškirsta.
„Vyriausybės patvirtintos normos neviršysime, bet laba labai bus priartėta prie jos su faktiniais kirtimais“, – teigė N. Kupstaitis, pabrėžęs, kad atotrūkis tarp leistinos kirtimų normos ir faktinių kirtimų yra apie 6 proc.
Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pareiškė, kad esant dideliam sanitarinių kirtimų poreikiui, jau šiemet gali prireikti didinti kirtimų normą.
„Jeigu gamtinės sąlygos, kokios yra dabar, – šilta ir palankios vabalams, tai gali būti net poreikis peržiūrėti ir Vyriausybės patvirtintą kirtimų normą, nes, jeigu norėsime sutvarkyti eglynus, kad neišplistų, nebūtų pakenkta dar daugiau, gali reikėti imtis (didesnių kirtimų – BNS). Šie metai yra labai įtempti, gali reikėti peržiūrėti“, – komitete tvirtino V. Kaubrė.
Pasak jo, užpernai sanitariniai kirtimai sudarė apie 10-12 proc. visų kirtimų, šiemet – jau beveik 60 proc.: „Eglynai beveik visi kertami tik sanitariniais kirtimais“.
Metinis medienos prieaugis Lietuvoje siekia 19,82 mln. kietmetrių per metus, o vidutiniai kirtimai siekia 10,90 mln. kietmetrių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą2
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...