Jeigu Seimas pritartų, Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas straipsniu „neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla“.

Projektas numato, kad „tas, kas organizuoja azartinius lošimus (įskaitant organizuojamus nuotoliniu būdu) arba siūlo juose dalyvauti neturėdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos licencijos ar leidimo tokiai veiklai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.

J. Džiugelio  duomenimis, nuotolinių azartinių lošimų verslas nuo legalizavimo 2016 m. išaugo 5,5 karto, o nelegalaus lošimo bendrovių apyvarta Lietuvoje gali siekti nuo 10 iki 30 proc. legalios rinkos apyvartos.

Pasak parlamentaro, legali lošimų rinka Lietuvoje gana griežtai reguliuojama, periodiškai atsiranda nauji ribojimai. Tačiau šios priemonės, anot jo, neveikia nelegalios rinkos, kai lošimai organizuojami bendrovių, neturinčių teisės teikti šias paslaugas Lietuvos teritorijoje.

„Tokie nelegalios veiklos organizatoriai nemoka mokesčių, nesilaiko nustatytų griežtų azartinių lošimų organizavimo sąlygų (reklamos draudimo, skatinimų draudimo, apsiribojusių asmenų registro reikalavimų ir t. t.), taip pat didina neigiamas socialines lošimų pasekmes. (…) Todėl siūlau kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą Lietuvoje, iškeliant šią nusikalstamą veiką iš straipsnio, nustatančio bendrą atsakomybę už neteisėtą veiklą neturint licencijų ar leidimų, į atskirą straipsnį, dedikuotą tik atsakomybei už nelegalių azartinių lošimų organizavimą ar siūlymą dalyvauti tokiuose lošimuose“, – sako J. Džiugelis.

Jo nuomone, baudžiamojo nusikaltimo statusas leis šią veiklą tirti prokuratūrai naudojant platesnius įgaliojimus ir metodus, nei dabar suteikti Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, galinčiai tirti nelegalią lošimų veiklą tik kaip administracinį nusižengimą (azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą).