Eurokomisaras Algirdas Šemeta pripažįsta, kad Lietuvoje svarstomos naujų mokesčių galimybės savaime nėra blogos – tai įtraukta ir į Europos Komisijos rekomendacijas, tačiau politikų bandymai painioti mokesčius, algų kėlimą ir euro įvedimą sėja nepagrįstą paniką.

Sprendimai – be konteksto

Europos Komisijos narys A.Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, sako, kad valdančiųjų ketinimai įvesti automobilių mokestį bei padidinti alkoholio akcizus siekiant atkurti pensijas yra įtraukti ir į Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai. Tačiau eurokomisaras kritiškai įvertino būdą, kaip šie mokesčiai pristatomi visuomenei, ir skubėjimą juos įvesti nepertvarkius kitų mokestinės sistemos aspektų.

"Kaip suprantu, yra bendras tiek pozicijos, tiek opozicijos sutarimas, kad atėjo laikas kompensuoti pensijas pensininkams. Jei toks yra sutarimas, gana logiška, jei būtų siekiama ir bendro sutarimo ieškant  šaltinio, kad tas tikslas būtų įgyvendintas. Bet dabartinė diskusija atrodo gan chaotiškai, nes vienokie ar kitokie galimi sprendimai ištraukiami iš konteksto, viskas daroma iš anksto nesuderinus veiksmų. Ir tai sukelia gana daug sumaišties. Tas pats automobilių mokestis, taip, jis buvo siūlytas Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos rekomendacijose. Bet siūlyti mokesčiai turėtų būti svarstomi sisteminiame kontekste, Europos Komisijos siūlymas yra peržiūrėti mokesčių sistemą. Yra sisteminių trūkumų: dauguma ekonomistų pritaria, kad darbo apmokestinimas yra gana aukštas Lietuvoje, ypač mažai mokamo darbo, tad reikėtų spręsti šias problemas. Tad galimi veiksmai turėtų būti svarstomi matant visą mokesčių sistemą, o ne ištraukiant vieną elementą. Pensininkų ir mokesčio supriešinimas sukuria papildomą įtampą ir yra nelabai etiškas", – sakė eurokomisaras.

Tikslai – abejotini

Anot jo, konkretus sprendimas, kokį automobilio mokestį taikyti, priklauso nuo to, kokių rezultatų juo siekiama. A.Šemetos teigimu, naujausia tendencija, kad šalys tai traktuoja kaip žaliąjį mokestį, kuris leidžia spręsti aplinkosaugos problemas, tačiau ar taip yra ir Lietuvoje, jis negalėjo atsakyti.

"Tų patirčių, modelių yra įvairių – negalima sakyti, kad visos šalys tai daro vienodai. Bet norėtųsi, kad būtų diskutuojama plačiai, analizuojama, ką tokie mokesčiai gali paveikti, kokias problemas spręsti. Bet kontekstas tam nelabai tinkamas: šalis išgyvena rinkimų periodą. Tad diskusijos, kuri būtų racionali, sunku tikėtis", – sakė Europos Komisijos narys.

Diskredituoja L.Graužinienė?

Kalbėdamas apie Lietuvos planus įsivesti eurą, A.Šemeta pastebėjo, kad šiuo metu susidaro įspūdis, jog Lietuva yra verčiama stoti į euro zoną: "Tikrai taip nėra, tai – Lietuvos apsisprendimas <...>. Be abejo, reikia įvykdyti ir kriterijus, svarbu, kad jie būtų įvykdyti tvariai, ne momentiškai, – reikia, kad iš rodiklių dinamikos paaiškėtų, jog rodikliai nėra vienkartiniai."

Jis taip pat sakė, kad kol kas Vyriausybė neparodė visų pastangų viešindama euro įvedimą, taip pat nėra aktyvumo Briuselyje, Frankfurte, kokį demonstravo Latvijos politikai.
Eurokomisaras pripažino, kad Darbo partijos ir jos vadovės, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, kalbos, jog įvedus eurą žaibiškai kils kainos, tad žmonėms būtina 50 proc. kelti minimalų atlyginimą, tik kursto paniką, nes įsivedant eurą niekas nereikalauja kelti algų ar įvesti mokesčių.

"Euras tikrai nereikalauja keisti mokesčių – niekur nėra tokių reikalavimų. Nėra reikalavimų ir pertvarkyti algas. Tai yra tik šalies vidaus dalykas, o kai tai siejama su euro įvedimu, euras tampa baubu, paaiškėja, kad štai ir to negalime padaryti, ir to negalime. Bet tai priklauso visiškai ne nuo euro. O ilguoju periodu buvimas euro zonoje duos konkrečią naudą, kurią yra įvertinęs ir Lietuvos bankas, – tie dalykai nėra iš piršto laužti. Tai reikėtų suprantamesne kalba pateikti gyventojams", – sakė jis.

Garantuos saugumą

Jis priminė, kad stojimo į ES sutartyje yra nustatytas įsipareigojimas įsivesti eurą, bet nėra nustatyta data, kada tai padaryti. A.Šemeta taip pat pripažino, kad pasirinkimas neskubėti įvesti euro gali būti naudingas tik toms šalims, kurios pačios vykdo pinigų politiką, tačiau Lietuva tokios sistemos neturi. Lietuvai euras esą garantuos saugumą.

"Mes neturime galimybių vykdyti aktyvią pinigų politiką, tačiau kartu neturime ir balso Europos centriniame banke, kuriame ta pinigų politika ir yra vykdoma, negalime pasiskolinti iš Europos centrinio banko, – tai leistų spręsti likvidumo problemas bankams, kreditinių išteklių problemą. Taigi, kalbėjimas, "ką man tai duos", nėra visai tinkamas, teisingas. Reikėtų labiau svarstyti bendruosius Lietuvos interesus, gilesnę integraciją į ES. Euro įvedimas, manyčiau, prisidėtų prie Lietuvos saugumo", – teigė eurokomisaras.

Kaina bankams – 100 mln. litų

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad euro įvedimas komerciniams bankams kainuos apie 100 mln. litų. Anot jo, šių metų pabaigoje, rengiantis įvesti naują valiutą, bankuose turėtų padaugėti indėlių.

"Mes skaičiuojame, kad bankų pasirengimas euro įvedimui kainuos 100 mln. litų", – spaudos konferencijoje vakar teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Centrinio banko vadovas tikino nematantis galimybių, kad bankai, norėdami padengti būsimas išlaidas, įvedus eurą, paslaugų kainas apvalins į didesnę pusę. Anot V.Vasiliausko, euro įvedimas yra gera prielaida atpiginti pervedimus eurais.

"Mes tokių požymių nematome ir nemanau, kad bankai rizikuotų savo reputacija taip elgdamiesi. Bankams, kaip ir kitiems ūkio subjektams, galioja mechanizmai, pasiūlyti Euro įvedimo įstatyme. Taip pat ir dėl apvalinimo – priešingai, mes manome, kad euro įvedimas yra gera prielaida piginti tokias paslaugas, kaip pervedimai eurais, ir taip sakome, atsižvelgdami į tai, kas įvyko Estijoje, Latvijoje, kai buvo įvestas euras", – aiškino V.Vasiliauskas.

Jis teigė, kad, žvelgiant į Latvijos pavyzdį, galima tikėtis, jog šių metų pabaigoje bankuose padaugės indėlių.

"Pats naujausias pavyzdys, – mes manome, kad taip galėtų atsitikti Lietuvoje, – yra Latvija. Praėjusių metų pabaigoje Latvijoje indėlių padaugėjo gana daug, panaši tendencija galėtų būti ir Lietuvoje, žmonės nešė pinigus į bankus, kad bankai be problemų pakeistų juos į eurus", – sakė centrinio banko vadovas.