„Tai naujas puslapis mūsų (valstybės – BNS) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – komitete teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą.

Ministro teigimu, tokio sąrašo atsiradimas yra labai svarbus.

„Gynybos pramonė mūsų dažnai klausia, ko iš jos reikia. Tai dabar tokių klausimų bus mažiau“, – teigė ministras.

Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

KAM Teisės departamento vadovė Judita Nagienė pabrėžė, kad mechanizmas, kaip į karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones, kuriamas remiantis Danijos patirtimi. 

„Pasinaudojome viena pagrindinių patirčių. Konstruodami gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimą turėjome įsivertinti, kad nepažeistume Europos Sąjungos reguliavimo. Jiems (danams – BNS) buvo taikoma Europos Sąjungos patikros procedūra. Jie savo nustatytą tvarką nuo 2017 metų keitė ir 2021 metais jiems Europos Komisija patvirtino, kad atitinka Europos Sąjungos principus“, – teigė KAM atstovė.

Ekonomikos komitetas nesvarstė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos siūlymo dėl dar platesnio pirkimų gynybos sektoriuje liberalizavimo – sutarta siūlymą aptarti atskirame posėdyje. 

Gynybos pramonė mūsų dažnai klausia, ko iš jos reikia. Tai dabar tokių klausimų bus mažiau.

Asociacijos valdybos narys Roberas Juodka siūlo iki 2030 metų pabaigos valstybei gynybos srityje pirkti iš Lietuvos gamintojų ir neskelbiamų, ir skelbiamų derybų būdu.

„Kad vietinis verslas galėtų išsivystyti, įgytų pajėgumų ir paskui važiuotų ant savo ratų“, – teigė jis.

Pasak R. Juodkos, vietos gynybos pramonės plėtra ypač reikalinga turėti saugias ir lanksčias logistikos tiekimo grandines. 

„Šiuo metu esame tokioje situacijoje, kad perkame gerą ir brangią įrangą, bet jos aptarnavimas atliekamas ne Lietuvoje , vietos verslas neįtraukimas. Krizės atveju turėtume problemą, nes būtų didelis iššūkis aptarnauti visos įsigytos įrangos veikimą“, – teigė jis.   

Taip pat Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projekte numatytos papildomos finansavimo priemonės, padidinsiančios investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.