- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atšalę orai daugeliui šalies gyventojų džiaugsmo nekelia ne tik todėl, kad be šiltesnių rūbų nebesinori kišti nosies į lauką, bet ir dėl įsibėgėjančio šildymo sezono. Būsto šildymo išlaidos neretam namų ūkiui šalyje yra nemenka našta, o dar labiau gyventojų nerimą kursto ketinimai šilumą dar branginti. Dėl augančios Lietuvos elektrinės tiekiamos energijos kainos šiluma pastaraisiais mėnesiais brango ir Elektrėnų bei Vievio gyventojams. Vis tik sąskaitos už šilumą jiems būtų dar didesnės, jei ne šalia Vievio įrengta biodujų jėgainė.
Atpigino šilumą
Biodujų kogeneracinė jėgainė nuo 2013 metų pradžios yra eksploatuojama Vievyje, o jos pagaminama energija šildomas visas miestas. 2014 metais dvigubai – nuo 0,8 MW iki 1,6 MW – padidinus jėgainės galingumą dalis jos pagaminamos šilumos energijos yra tiekiama ir į Elektrėnus, kurių gyventojams šildymas dėl to taip pat pigo. Lyginant su 2013 metų gruodžiu, kuomet iš biodujų išgauta šilumos energija į Vievį ir Elektrėnus dar nebuvo tiekiama, šių metų lapkritį šilumos kainos šių miestų gyventojams yra daugiau nei penktadaliu (22 proc.) mažesnės.
Tuo metu Vievyje tik pradėjus veikti „Modus Energy“ priklausančios įmonės „Autoidėja“ biodujų gavybos įrenginiams Kazokiškių sąvartyne ir kogeneracinei jėgainei, šilumos energija šio miesto gyventojams atpigo net 30 proc. Jėgainėje pagaminta energija naudojama tiek šaltuoju, tiek šiltuoju sezonu, kuomet tokiu būdu šildomas miestiečiams tiekiamas vanduo.
Komunalines paslaugas Elektrėnų savivaldybės gyventojams teikianti bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos energiją perka iš keleto tiekėjų – Lietuvos elektrinės ir iš biodujas energijos gamybai naudojančių įmonių „Autoidėja“ bei „Intergates“. Pastarosios, pagal šių metų lapkričiui nustatytas kainas, šilumą bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ parduoda atitinkamai 16 proc. ir 18 proc. pigiau nei pagrindinis šilumos gamintojas – valstybei priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“, eksploatuojanti Lietuvos elektrinę.
Pigios energijos pirktų daugiau
Bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis sako, kad nors iš biodujų jėgainės perkamos šilumos energijos dalis visos savivaldybės mastu yra pakankamai maža, tačiau net ir jos užtenka, kad šiluma Elektrėnų ir Vievio gyventojams būtų pigesnė. Dar labiau, K. Jasukaičio įsitikinimu, ji galėtų pigti, jei biodujų jėgainė plėstų savo pajėgumus ar tarp Elektrėnų ir Vievio pradėtų veikti daugiau nepriklausomų šilumos tiekėjų.
„Biodujų jėgainė leidžia mums įsigyti pigesnės šilumos energijos, tačiau vien jos nepakanka. Didžiąją dalį energijos perkame iš pagrindinio gamintojo – Lietuvos elektrinės, kurios tiekiama šiluma yra gerokai brangesnė. Taigi bendrai šilumos kaina Elektrėnų savivaldybės gyventojams šiek tiek atpinga, bet galbūt ne tiek, kiek norėtume“, – sako K. Jasukaitis.
Iš biodujų jėgainės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įsigyja kiek mažiau nei dešimtadalį visos reikiamos šilumos energijos ir beveik visa ji panaudojama Vievio miestui apšildyti. Būtent šį miestą pigia šilumos energija aprūpinti leidžia tai, kad visai šalia jo yra Kazokiškių sąvartynas, kuriame įrengti biodujų gamybos įrenginiai ir pati jėgainė.
Mato perspektyvų šilumai pigti labiau
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis sako, kad perspektyvų šilumos kainoms Elektrėnų savivaldybėje mažėti yra. Tam, anot mero, reikėtų daugiau už patrauklią kainą šilumos energiją parduodančių nepriklausomų šilumos gamintojų netoli Elektrėnų ir Vievio miestus jungiančios šilumos trasos.
„Matematika paprasta – reikia, kad pigios šilumos energijos dalis bendroje kainoje būtų didesnė. Biodujų jėgainės tiekiama energija iš tiesų yra pigi, tačiau jos pajėgumų, be abejo, neužtenka aprūpinti ir Vieviui, ir Elektrėnams. Neseniai atlikome šilumos studiją, kuri parodė, kad dar vienas ar du nepriklausomi šilumos gamintojai, energiją tiekiantys panašiomis kainomis kaip biodujų jėgainė, galėtų ženkliai atpiginti šilumą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sako K. Vaitukaitis.
Šildytis biodujomis ne tik pigiau, bet ir ekologiškiau
Anot bendrovės „Modus Energy“ valdybos pirmininko Ruslano Sklepovičiaus, tolimesnės biodujų jėgainės Kazokiškių sąvartyne plėtros galimybės priklauso nuo biodujų gamybai tinkamų atliekų kiekio jame. Kol kas skaičiuojama, kad tokių atliekų komerciškai apsimokančiai energijos gamybai sąvartyne užteks artimiausiems 9-10 metų. Vis tik net ir Vilniuje pradėjus veikti atliekų deginimo gamyklai bei sumažėjus jų kiekiams sąvartyne energijos gamybai galėtų būti naudojamos deginimui netinkamos biologiškai skaidžios atliekos.
„Biodujų energija yra ne tik pigi, bet ir švari. Toks energijos gamybos būdas taip pat leidžia spręsti iš sąvartyno sklindančių kvapų problemą. Šiuo metu veikia du jėgainės varikliai, tačiau neatmetame galimybės šiuos pajėgumus didinti, o tai leistų pagaminti dar daugiau pigios šilumos energijos“, – sako R. Sklepovičius.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Elektrėnų savivaldybė patenka į pigiausią šilumos energiją vartojančių Lietuvos savivaldybių dvidešimtuką. Lapkričio mėnesį jos gyventojai už šilumą mokės 5,43 euro ct už kwh. Spalį ši kaina siekė 5,28 euro ct už kwh.
Pigiausią šilumos energiją praėjusį mėnesį, VKEKK duomenimis, vartojo Šiaulių gyventojai. Šiluma šiauliečiams kainavo mažiau nei 4 euro ct už kwh. Tuo metu brangiausiai – po 9,11 euro ct už kwh – buvo šildomi Biržų gyventojų namai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...