Pustrečio šildymo sezono taikytas nulinis PVM tarifas centralizuotam šildymui baigė galioti šių metų gegužę.

„Labai apibendrintai kalbant, galima tikėtis šiek tiek pigesnio negu praėjęs sezonas, jeigu klimato sąlygos bus panašios. Reikia, kad nebūtų didelių žemų temperatūrų, šalčių, kurių pastaruoju metu buvome išvengę. Tačiau didelį faktorių turės 9 proc. PVM, kuris sugrįžta į sąskaitas. Tai bus didžiausias įtaką darantis faktorius“, – LRT Radijui sakė V. Lukoševičius.

„Proporcingai 9 proc. prisidės prie faktinės sąskaitos“, – kalbėjo jis.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo teigimu, daugumai didžiųjų miestų, tarp jų ir Vilniui, didžiąją dalį šilumos pagaminant iš biokuro, kuro įtaka šildymo kainoje mažėja.

Todėl, anot V. Lukoševičiaus, didžiuosiuose miestuose, kur didelis vartotojų tankis, šilumos kainos sieks 5–6 centus už 1 kWh (be PVM), o mažesniuose miestuose, kur didelę galutinės kainos dalį dalį sudaro pastovios išlaidos, šilumos kaina gali siekti 10 centų.

2023–2024 m. žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už 1 kWh, 2022–2023 m. – 8,9 cento.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) rugsėjo pradžioje prognozavo, kad, atpigus biokurui, centralizuotai tiekiama šilumos energija artėjantį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, pigs 1–2 proc. – vidutiniškai iki 7,2 cento už 1 kwh (be PVM).

LEA direktorė Agnė Bagočiutė tuomet sakė, kad ateinantį šildymo sezoną nebegaliojant nuliniam PVM tarifui šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji.

2023–2024 m. žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už 1 kWh, 2022–2023 m. – 8,9 cento. Tačiau nuo 2022 m. sausio iki praėjusio šildymo sezono pabaigos laikinai nebuvo taikomas 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui.