- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės dažnai klysta manydami, kad pilna namo renovacija ir tuo susijusios didelės investicijos yra vienintelis būdas sumažinti sąskaitas už šilumą. Tačiau realybė kitokia – pakanka pakeisti gyvenimo įpročius, pasidomėti naujovėmis, minimaliai investuoti, ir sąskaitos už šildymą ims mažėti.
Taupiausi namai – nauji ir renovuoti
Klaipėdoje atlikus vasario mėnesio centralizuotos šilumos suvartojimo analizę, paaiškėjo, kad mažiausiai už šilumą moka pilnai renovuotų namų gyventojai. Vasarį taupiausiai šilumą vartojusių uostamiesčio namų dešimtuke atsidūrė 7 renovuoti daugiabučiai ir 3 naujos statybos namai.
Mažiausių sąskaitų už šilumą vasarį sulauks Kauno g. 19 namo gyventojai. Kvadratinio metro apšildymas šiame name kainavo 37 centus, o 60 m² buto šildymas šalčiausią šios žiemos mėnesį atsiėjo 22,14 euro. Nors namas pastatytas 1966 metais, atlikus pilną renovaciją, jis tapo vienu sandariausių ir šilčiausiu namu Klaipėdoje.
„Negalima vienareikšmiškai teigti, kad renovuoti namai yra sandaresni ar energetiškai taupesni už naujos statybos. Šilumos suvartojimo skirtumus nulemia ir gyventojų įpročiai. Po renovacijos atsiradus galimybei taupyti ir individualiai kambariuose reguliuoti šilumą, renovuotų namų gyventojai dažnai primažina šilumą butuose ir jos suvartoja mažiau. O naujos statybos namuose gal būt gyvena klaipėdiečiai, kurie nori daugiau komforto ir savo butus šildo labiau. Vienu laipsniu padidinus temperatūra bute, šilumos suvartojimas ir sąskaitos už šildymą padidėja maždaug 5 procentais“, - aiškino Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.
Lyginant miesto šilumos suvartojimo vidurkius, visiškai renovuotuose namuose Klaipėdoje vasarį 1 kvadratinio metro apšildymas kainavo 60 centų, naujos statybos namuose – 69 centus, o nerenovuotuose – net 1,16 euro. Taigi, tokio pat renovuoto ir nerenovuoto namo šilumos suvartojimas, o tuo pačiu ir sąskaitos už šildymą, skiriasi kone dvigubai.
Kaip taupyti šilumą?
Pasak energetikos specialistų, net ir be kompleksinės renovacijos yra daugybė būdų taupyti šilumą. Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį ne tik į savo buto, bet ir bendrųjų patalpų būklę. Beveik kiekvienas daugiabutis namas turi savo mini katilinę - šilumos punktą, kuris dažniausiai būna įrengtas rūsyje. Būtent po rūsio patalpas yra išvedžioti vamzdynai į laiptinių stovus. Jeigu rūsio langai neįstiklinti, o rūsio ar laiptinės durys nesandarios ar atviros – brangi šiluma šildo ne namą, o lauko orą.
Kitas taupymo žingsnis - šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu – sukiojant sklendes. Tokiame punkte nuolat turėtų budėti specialistas, kuris, keičiantis oro temperatūrai, prisuktų arba atsuktų sklendę. Ypač rudens ar pavasario metu, kai lauke dieną būna šilta, o naktį – vėsu, namuose su rankiniu reguliavimu, patalpos šildomos netolygiai. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą ir įrengus temperatūros daviklius lauke bei vidaus patalpose, šilumą reguliuoja automatika, ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo. Įrengus automatizuotą šilumos punktą Jūsų butai nebus perkaitinami arba nekomfortiškai vėsūs, o sąskaitos už šildymą – ženkliai mažesnės.
Automatizuotame daugiabučio šilumos punkte elektroniniu reguliatoriumi galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.
Kaip tvirtina Energetikos ministerijos ekspertai, jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti vidutinis suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.
Kiek šilumos suvartoja AB „Klaipėdos energija“ klientai, galima sužinoti www.klenergija.lt rubrikoje „Stebėkite savo namo šilumos suvartojimą“. Daugiau patarimų, kaip galima taupyti šilumą, rasite ten pat, rubrikoje „Energijos taupymas“.
Šilumos suvartojimo kainų palyginimas Klaipėdos mieste (€/m² su PVM)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...