- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms.
Jį įregistravo tai numatantį pasiūlymą Šalpos pensijų įstatymo pakeitimams.
Jei Seimas pritartų M. Ošmianskienės pasiūlymui, sunkią negalią turintiems žmonėms šalpos negalios pensijos negalėtų būti mažesnės nei 354 eurai, kas šiuo metu yra absoliutaus skurdo riba Lietuvoje.
„Siūlau sunkią negalią turinčius žmones ištraukti iš absoliutaus skurdo, kad galėtume ramiai pasakyti, jog Lietuvoje sunkią negalią turinčių asmenų absoliučiame skurde nėra. Pagal žmogaus teisių principus, kiekvienas asmuo turi teisę gyventi oriai. Tai reiškia, kad sunkią negalią turintys žmonės neturėtų būti priversti gyventi absoliučiame skurde dėl aplinkybių, kurių jie negalėjo kontroliuoti. Todėl siūlau pakoreguoti šalpos neįgalumo pensijų dydžius užtikrinant jiems minimalias reikalingas lėšas pragyvenimui,“ – Eltai sakė pasiūlymo autorė M. Ošmianskienė.
Ji pastebi, kad naujos redakcijos Šalpos pensijų įstatymo projektu siekiama panaikinti skurdą, tačiau dalis sunkią negalią turinčių žmonių vis dar paliekami gyventi absoliučiame skurde.
Absoliutaus skurdo riba – minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – kasmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydis.
Kaip pastebi M. Ošmianskienė, absoliutaus skurdo riba 2023 m. yra 354 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Žmonės su sunkia negalia, dažnai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios nesusijusios su įprastu gyvenimu.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad MVPD skaičiuojamas sveikam žmogui, tačiau žmonės su sunkia negalia, dažnai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios nesusijusios su įprastu gyvenimu. Šios išlaidos gali žymiai viršyti standartines gyvenimo sąnaudas“, – sako M. Ošmianskienė.
Remdamasi šių metų 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis M. Ošmianskienė sako, kad asmenų su negalia, kurie bent kartą gavo maisto paketą buvo 23 tūkst. 305 (~10% nuo visų asmenų su negalia). Tai byloja, anot jos, apie didelį asmenų su negalia skurdą ir nepriteklių.
Jei Seimas pritartų, šalpos negalios pensijos didėtų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Kaip ELTA jau skelbė, Šalpos pensijų įstatymo pakeitimams jau yra pritaręs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Nuo 2024 m. liepos 1 d. daliai gavėjų turėtų didėti šalpos išmokos ir jos būtų mokamos, nepaisant to, ar gavėjas dirbtų. Šalpos išmokas gautų maždaug 5 tūkstančiais daugiau žmonių.
Iki šiol dirbti ir kartu gauti šalpos išmoką galėjo žmonės, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų. Seimui pritarus, situacija keistųsi ir paliestų apie 2 tūkstančius žmonių.
Padėtis reikšmingai keistųsi ir asmenų, netekusių 45–55 proc. darbingumo sukakus 24 metams, atžvilgiu. Kitaip nei buvo iki šiol, jie taip pat įgytų teisę gauti šalpos išmoką. Tokių asmenų galėtų būti iki 3 tūkstančių.
Dėl pasikeitusių koeficientų šalpos išmokos didėtų asmenims, neįgaliais pripažintiems iki 24 metų, netekusiems 45–60 proc. darbingumo – nuo 25 iki 74 eurų. Asmenims, neįgaliais pripažintiems po 24 metų, netekusiems 60 proc. ir daugiau darbingumo – nuo 15 iki 90 eurų. Tuo metu 60 proc. ir daugiau darbingumo netekusiems tėvams ar globėjams, kurie bent 15 metų slaugė namuose neįgalius asmenis, bei motinoms, išauginusioms 5 ar daugiau vaikų, – nuo 49 iki 110 eurų.
Asmenims, netekusiems 45–55 proc. darbingumo sukakus 24 metams, šalpos išmoka siektų nuo 197 iki 235 eurų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. teisę į šalpos išmoką įgytų ir daugiavaikiai tėčiai. Tačiau šalpos išmoką šeimoje gautų tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėtis. Nuo sausio 1 d., pavėlavę kreiptis dėl šalpos išmokos skyrimo, žmonės išmoką galėtų gauti nebe už 6, o už 12 praėjusių mėnesių.
Šalpos išmokas skiria ir moka „Sodra“. Remiantis „Sodros“ 2023 m. III ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna per 62,3 tūkst. asmenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...