- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trišalei tarybai pateiktas siūlymas mažinti išskaitas iš dirbančių skolininkų, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
– Koks akmuo ir po kieno kaklu būtų tokia naujovė?
– Politikų siūlomos lengvatos trumpuoju laikotarpi atrodo kaip ir paguoda, dovana, bet ilgiuoju laikotarpiu skolininkams tai būtų kaip akmuo po kaklu. Siūlomos lengvatos, įskaitų mažinimas, skolų atostogos, bet nutylima, koks bus poveikis skoloms dėl prailgėjusių išieškojimo procesų.
– Pagal siūlomas lengvatas pats skolos gražinimo, išieškojimo laikas nusitęstų net iki penkerių metų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Išieškojimo procesai prasitęstų net keturis kartus, atitinkamai nuo skolos dydžio. Skolų atostogų atveju, Civiliniame kodekse nėra numatyta palūkanų atostogų. Tai reikštų, kad palūkanos kaupsis, didės. Ir pasibaigus tam maloniam periodui, reikės gražinti skolas.
– Akmuo po kaklu būtų ne tik skolininkui, bet ir kreditoriui?
– Taip, tai būtų našta abiem pusėms. Kreditorius negalėtų tikėtis jam teisėtai priklausančių lėšų per trumpesnį laikotarpį. Pats ekonominis ciklas sutriktų. Jei kreditorius matytų, kad negali išieškoti arba tos išskaitos labai mažos iš minimalių, mėnesinių pajamų, tai ir pats suinteresuotumas skolinti lėšas sumažėtų.
– Ar tai reiškia, kad ir mokiems, bet mažas pajamas turintiems ir norintiems pasiskolinti žmonėms būtų sudėtingiau gauti paskolą?
– Neabejotinai. Tai būtų stabdis, ypač jaunoms šeimoms. Daug žmonių, net ir sąžiningai mokančių savo įsipareigojimus, mokesčius, besilaikančių viešosios tvarkos, negalėtų tikėtis, kad jiems bus paskolinta. O juk skolinasi kasdieninėms reikmėms – mokslui, gydymui.
– Jei lengvatos būtų pritaikomos, skolos pabrangtų?
– Taip, procesai prailgėtų. Palūkanos paprastai yra 6 proc. Bet yra atvejų, kai jos siekia ir 10 proc. Yra bylų, kur priskaičiuojama 40-80 proc. metinių palūkanų. Po tokių linksmų atostogų būtų grįžtama prie didelių skolų.
Civiliniame kodekse nėra numatyta palūkanų atostogų. Tai reikštų, kad palūkanos kaupsis, didės.
– Šių lengvatų siūlytojai sako, kad taip padėtų skolininkus sugražinti į darbo rinką. Dabar septyni iš dešimties skolininkų nedirba. Kokią jūs matytumėte išeitį?
– Mūsų požiūris yra kardinaliai kitoks. Mes siūlome mokesčių atostogas. Viena iš nelegalaus darbo priežastis yra dideli mokesčiai. Minimalų, mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus po mokesčių sumokėjimo netenka 25 proc. pajamų. Mūsų siūlomu atveju būtų net trys laimėtojai. Laimėtų valstybė, laimėtų kreditoriai, nes nesusidarytų skolos, laimėtų ir patys bedarbiai, jie būtų skatinami sugrįžti į darbo rinką, įsilieti ir įsitvirtinti. Mūsų politikai rūpinasi 12,5 proc. skolininkų, nėra aišku, kiek tų skolininkų yra registruoti Užimtumo tarnyboje.
– Lengvatų skolininkams buvo taikyta ne viena. Ar jos pasiteisina?
– Mums rezultatai nežinomi. Tas mums ir kelia klausimų, kodėl dar kartą skubama mažinti, neįsitikinus tuo rezultatu, kurio buvo siekiama ankstesniais metais. Reikėtų pasižiūrėti, ar skolos dar labiau paaugo, ar pradėjo dirbti, ar sumažėjo nelegalus darbas. Manome, kad reikėtų grįžti prie diskusijų stalo ir gryninti tuos pasiūlymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...