- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš virtualių valiutų paslaugų teikėjų reikalaujant atsidaryti įstatinio kapitalo sąskaitas tik tradiciniuose bankuose, kurie neturi patirties ir nenori dirbti su tokiomis įmonėmis, siekiama apriboti šių įmonių veiklą, sako „Infobalt“ viceprezidentas Darius Kulikauskas. Pasak jo, tokia tvarka iškraipytų konkurenciją.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas tikina, kad bankuose būtų laikomos tik šių įmonių įstatiniam kapitalui skirtos lėšos, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.
„Priežiūros institucija siekia ne priežiūros priemonėmis sumažinti perteklinį kripto valiutų įstaigų skaičių, o užkertant kelią joms atsidaryti sąskaitas. Tai nėra sveikas dalykas. Kategoriškai nepritariame ir nematome ekonominio ir jokio kito pagrindo, kodėl virtualių valiutų paslaugų teikėjai apribojami galimybėmis laikyti savo įstatinį kapitalą tik kredito įstaigose“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė D. Kulikauskas.
Seime svarstomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas numato, kad virtualiųjų valiutų keityklos ar depozitinių piniginių operatoriaus veiklos įmonės įregistruoto bent 125 tūkst. eurų įstatinio kapitalo lėšas turi įnešti į sąskaitą kredito įstaigoje.
Dabar šios įmonės sąskaitas gali turėti ir kredito, ir elektroninių pinigų įstaigose.
Pasak D. Kulikausko, nauja sąskaitų atsidarymo tvarka visiškai iškraipytų konkurenciją tarp finansų įstaigų neva pinigų plovimo prevencijos tikslais.
Praktikoje yra susiklostę taip, kad tradiciniai bankai visiškai nedirba su virtualių valiutų paslaugų teikėjais, jiems sąskaitų neatidaro (...)
„Apsiribojant tik kredito įstaigomis iš esmės pasakome, kad virtualių valiutų paslaugų teikėjai turėtų atsidaryti sąskaitas tose įstaigose, kurios apskritai neturi realios patirties dirbant su virtualiomis valiutomis“, – komitete tvirtino jis.
„Praktikoje yra susiklostę taip, kad tradiciniai bankai visiškai nedirba su virtualių valiutų paslaugų teikėjais, jiems sąskaitų neatidaro ir neturi savo nei personaluose, nei procedūrose sukaupę patirties ir galimybių su jomis dirbti. Elektroninės pinigų įstaigos, kita vertus, tos patirties turi, nes dažnai užima nišines pozicijas rinkoje ir kai kurios apskritai specializuojasi tik su darbu su kripto valiutų įmonėmis“, – aiškino D. Kulikauskas.
Licencijuotas finansinių technologijų (fintech) įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė taip pat nesutinka su siūloma tvarka, kur laikyti įstatinio kapitalo lėšas.
„Kvietėme sektoriaus įmones, kad būtų konkurencija, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau pasirinkimo, kur sąskaitas atidaryti. Iš tiesų, daug pritraukėme elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, o dabar staiga paimame ir uždraudžiame elektroninių pinigų įstaigoms atidaryti sąskaitas kai kuriems subjektams“, – aiškino G. Ranonytė.
Ji priekaištavo, kad toks siūlymas atsirado neseniai, nes pokyčius derinant su rinka tokio reikalavimo nebuvo.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis pabrėžė, kad lėšos šių įmonių įstatiniam kapitalui turi būti įnešamos į sąskaitą kredito įstaigose, nes kripto įmones norima prilyginti finansų įstaigoms.
„Toks pat reikalavimas yra finansų įstaigoms, siūloma suvienodinti, nes pagal kripto turto rinkų, arba vadinamąjį MiCA reglamentą kripto turto paslaugų teikėjai bus finansų įstaigos“, – tvirtino A. Šaparnis.
Tačiau, anot jo, nuosavo kapitalo palaikymo lėšos neprivalės būti laikomos kredito įstaigoje.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagal galiojančią tvarką tik kredito įstaigose galima atsidaryti sąskaitą kapitalui kaupti.
„Šiuo metu visoms finansų įstaigoms, įskaitant ir finansinių technologijų įstaigas, galioja šis reikalavimas. Tai elektroninių pinigų įstaigos, sutelktinio finansavimo, visos licencijuojamos fintech įstaigos turi kaupti įstatinį kapitalą sąskaitoje kredito įstaigoje“, – kalbėjo LB atstovas.
Jis abejojo, ar verslo siūlymas kripto valiutų įmonėms daryti išimtis būtų pagrįstas.
„Kalba eitų apie tas sąskaitas, kur būtų kaupiamas įstatinis kapitalas, o kitą sąskaitą, naudojamą mokėjimo veiklai, būtų galima atsidaryti (bet kur – BNS)“, – teigė S. Krėpšta.
Jis pripažino buvus nuogąstavimų, kad kredito įstaigos neatidaro sąskaitų kripto bendrovėms, bet LB žiniomis, yra nemažai kredito įstaigų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios teikia šią paslaugą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras10
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą20
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)12
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai8
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...