Skolų negalintys išsimokėti gyventojai iš bėdų turės kapstytis savo jėgomis. Ūkio ministerija siūlo nepritarti įstatymui, kuris leistų bent keleriems metams atidėti paskolų mokėjimą.

Galėtų grąžinti vėliau

Įstatymo projektas, turėjęs sudaryti galimybes finansinių sunkumų patiriantiems šalies gyventojams keleriems metams atidėti įmokų mokėjimą, pasiūlytas šių metų viduryje. Jo iniciatorius Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas tuo metu teigė, kad Lietuvos teisinė sistema nenumato jokių galimybių fiziniams asmenims restruktūrizuoti savo skolas, tad toks įstatymas sunkmečiu galėtų palengvinti jų naštą.

Įstatymo projekte numatyta, kad finansinių sunkumų patiriantys šalies gyventojai galėtų savo noru kreiptis į teismą, kuris patvirtintų skolų grąžinimo planą. Skolininkui tektų gyventi minimaliomis sąnaudomis, o didžiąją dalį gaunamų pajamų skirti įsipareigojimams įvykdyti. Tokiu atveju bankas neturėtų teisės perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kurį laiką turėtų pasitenkinti minimaliomis įmokomis. Šia galimybe galėtų naudotis tie asmenys, kurie patys nesusitaria su bankais ar kitais kreditoriais dėl skolų grąžinimo.

Atidėti skolos grąžinimą siūlyta tada, kai žmogus įmokų nemoka du mėnesius iš eilės, o susidariusi skola yra didesnė už dvi minimalias mėnesio algas (1,6 tūkst. litų) arba jei bendra skola viršija 40 tūkst. litų.

Įstatymo projekte taip pat siūlyta leisti atidėti skolų mokėjimą asmeniui, kai jo bendra pradelstų skolų suma neviršija dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumos.

Įžvelgia grėsmę sistemai

Vis dėlto jau pristatomas įstatymo projektas sulaukė kritikos – esą toks teisės aktas gintų tik skolininkų interesus, be to, aiškiai nenumatyta, kaip jis turėtų būti įgyvendinamas.

Įstatymo projektą sukritikavo ne tik bankai, bet ir Ūkio ministerija, ši rekomendavo Vyriausybei jam nepritarti. Ministerijos išvadoje teigiama, kad įstatymo įgyvendinimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui. Jį priėmus esą padidėtų kredito įstaigų veiklos rizika, išaugtų paskolų palūkanų normos, sumažėtų kreditų prieinamumas.

Kaip nurodo Ūkio ministerija, neaiškumas gali kilti ir dėl to, ar toks įstatymas neprieštarautų ES teisės aktams, apibrėžiantiems valstybės pagalbą.

Taigi kol kas valdžiai nerūpi, kaip mažėjant atlyginimams palengvinti skolų spaudžiamų gyventojų dalią. Politikų palaikymo nesulaukia ir fizinių asmenų bankroto idėja, kuriai vėl labiausiai pasipriešino bankininkai.

Latvių iniciatyvos

Būdų, kaip piliečiams palengvinti skolų naštą, nuo šių metų pradžios ieško kaimynės Latvijos vyriausybė. Šioje šalyje svarstyti įvairūs variantai: laikinai sustabdyti įmokas, nurašyti dalį paskolos, taip pat draudimas bankams reikalauti iš žmonių grąžinti didesnę paskolos sumą negu įkeisto nekilnojamojo turto vertė.

Vis dėlto nė viena iš šių priemonių nepatvirtinta, nes tam nepritaria tarptautiniai Latvijos partneriai, skyrę šaliai milijardinį finansavimą.