- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiesiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius.
Parama užaugino ūkį
Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų.
Šilalės rajone ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A.Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. eurų.
„Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: „Parama privertė pasitempti, pasukti galvą ir numatyti strategiją“.
Beje, iki gruodžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) prasideda antrasis paraiškų rinkimo etapas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t.t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Dėl paramos kreiptis gali pilnametystės sulaukę fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Bitininkas: nenusakomai gerai
Šiais metais išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Pagal priemonės veiklos sritį birželį pateiktų paraiškų prioritetinėje eilėje atsidūrė 951 paraiška. Paraiškų rinkimo etapui skirtos paramos pakako finansuoti 728 projektams, surinkusiems 65–90 prioritetinių balų. Net 117 pareiškėjų surinko vienodą 60 atrankos balų skaičių – paramos lėšų jiems pakako tik iš dalies. Laimė, ūkininkai galės įgyvendinti savo planuojamus projektus, mat ŽŪM priėmė sprendimą skirti trūkstamas paramos lėšas. Papildomai smulkiųjų ūkininkų projektams skirti 169 967 eurai paramos, iš viso projektus turės galimybę įgyvendinti 845 pareiškėjai.
Parama smulkiesiems ūkiams pasinaudojęs bitininkas Algirdas Šimanauskas sako, kad be jos vargu ar būtų pajėgęs išlaikyti savo bičių ūkį.
„Kuo daugiau šeimų, kuo pats vyresnis, tuo mažiau pajėgi apžioti. O su ta įranga, kurią įsigijau už paramą (medaus sukimo technika, vaško lydymo technika, žiedadulkių, bičių duonelės džiovinimo technika), – nenusakomai gerai. Galiu visus darbus atlikti pats praktiškai be niekieno pagalbos“, – džiaugsmo neslepia bitininkas.
A.Šimanauskas Radviliškio rajone, septyniuose skirtinguose taškuose augina ir prižiūri net 138 bičių šeimynas. Jo bitininkystės ūkio plėtrai buvo skirta maksimali 15 tūkst. eurų parama.
Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba bei žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai. Pareiškėjais gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę savo vardu valdą (kaip valdos valdytojai) ir ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka.
Rugpjūtį–rugsėjį buvo priimamos pienine galvijininkyste užsiimančių ūkininkų paraiškos pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Lėšų pakaks visoms privalomą atrankos balų skaičių surinkusioms paraiškoms finansuoti.
Papildomas finansavimas – ir jauniesiems ūkininkams
ŽŪM papildomų lėšų skyrė ir jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ šių metų birželio–liepos mėnesiais.
Iš viso šią vasarą buvo pateiktos 549 paraiškos. Atlikus jų atrankos vertinimą, paaiškėjo, kad paraiškų teikimo laikotarpiui skirtų 16,86 mln. eurų pakanka finansuoti tik 50,5–75 atrankos balų surinkusias paraiškas ir dalį 50 balų surinkusių paraiškų. ŽŪM nusprendė skirti trūkstamą lėšų sumą – 1,87 mln. eurų – visoms paraiškoms, surinkusioms 50 atrankos balų, o tai reiškia, kad lėšų pakaks finansuoti visas birželio–liepos mėnesiais pateiktas jaunųjų ūkininkų paraiškas, surinkusias nustatytą privalomą atrankos balų skaičių.
Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas ir t.t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai. Pareiškėjais gali būti ūkininkai, kurie paramos paraiškos pateikimo metu yra ne vyresni kaip 40 metų ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos. T.y. turi profesinį žemės ūkio srities arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, yra baigę Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą arba įsipareigoja įgyti įgūdžių ir kompetencijos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...