- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėjams – tik tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų dydį.
Išmokos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip ir anksčiau – kiekvieno gavėjo išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Apibrėžti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.
Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2 tūkst.183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m. ketvirtį.
Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio už praeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Nuo spalio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 254,17 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 4 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negali būti mažesnė nei 12,16 euro (buvo 11,97 euro). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2710,28 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo 44 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 2 eurais – nuo 127 iki 129 eurų.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 tūkst. 833,71 euro iki 2 tūkst. 879,73 euro, o dienos – nuo 135,58 euro iki 137,79 euro.
„Sodros“ nuotr.
Maksimali tėvystės išmoka padidėjo 54 eurais
Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Minimali šių išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams ir dabar siekia 440 eurų. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.
Padidėjo maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 tūkst. 388,07 eurus ir palyginti su praėjusiu ketvirčiu išaugo 54 eurais.
„Sodros“ nuotr.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar vaikas gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi tuo laikotarpiu keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.
Jei vaikas gimė 2023 arba 2024 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, padidėjo beveik 42 eurais iki 2 tūkst. 620,32 euro per mėnesį. Jei šeima pasirinko gauti išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 1965,24 euro, o iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 1 tūkst. 310,16 euro.
Neperleidžiamais mėnesiais didžiausia mėnesio vaiko priežiūros išmoka yra 3 tūkst. 406,42 euro – 55 eurais daugiau, nei praėjusį ketvirtį.
„Sodros“ nuotr.
„Sodros“ nuotr.
LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjo maksimali nedarbo išmoka
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1 tūkst. 270,42 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 20 eurų.
„Sodros“ nuotr.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP10
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...