Naujosios tvarkos, pagal kurią smulkių siuntų nebebūtų galima siųsti kaip paprastų laiškų, įsigaliojimas laikinai sustabdytas, tačiau Lietuvos paštas planų neatsisako. Tiesa, kol šakočiai, dešros, drabužiai ir panašūs daiktai bus siunčiami kaip laiškai, paštui teks skaičiuoti nuostolius.

Siunčia net šakočius

Lietuvos paštui paskelbus, kad sunkesnės nei 2 kg siuntos, kurių ilgis, plotis ir storis viršija atitinkamai 35, 26 ir 2 centimetrus, nuo lapkričio 1-osios bus registruojamos kaip siuntiniai, kilo nemenkas šurmulys. Tačiau, į situaciją pažvelgus įdėmiau, pasirodė, kad visas šis triukšmas, privertęs Lietuvos paštą laikinai atsisakyti savo planų, iš esmės kilo dėl nieko.

Be to, ir patys pokyčiais besipiktinantys Lietuvos pašto klientai elgiasi nenuosekliai. Pavyzdžiui, Lietuvos pašto užsakymu rinkos tyrimų bendrovė SIC atliko gyventojų apklausą ir teiravosi, kas siunčiant siuntas Lietuvoje gyventojams yra svarbiausia. Net 90 proc. apklaustųjų pirmiausia įvardijo, kad jiems svarbiausia yra paslaugos kokybė – greitas ir saugus laiško pristatymas adresatui.

Tačiau kaip Lietuvos paštas turėtų užtikrinti paslaugų kokybę, jei gyventojai kaip paprastus laiškus siunčia ir įvairius daiktus – netgi šakočius, meškeres, mėsos gaminius, kitus maisto produktus, buitinę ar elektroninę techniką ir panašiai. Būtent dėl šios priežasties nuo lapkričio turėjo būti aiškiai reglamentuota, kas yra laiškas, o kas – siuntinys.

„Norime įvesti aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys. Įvairūs daiktai, siunčiami siuntose, negali būti siunčiami kaip pašto korespondencija. Jie turi būti siunčiami kaip siuntiniai“, – aiškino Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Pasak jos, iki šiol už siuntą mokama tik pagal jos svorį, nevertinant jos matmenų. Už siuntų pristatymą mokėjimai užsienio šalių paštams priklauso ne tik nuo svorio, bet ir matmenų. Dėl šios priežasties neretai Lietuvos paštas užsienio šalių paštams sumokėdavo gerokai daugiau, nei Lietuvos paštui už siuntos siuntimą sumokėdavo siuntėjas.

Sunku konkuruoti

Nors naująją tvarką buvo nuspręsta atidėti, Lietuvos pašto vadovybė planuoja, kad vėliausiai po kelių mėnesių pokyčiai vis vien bus įgyvendinti. Poziciją su priekaištų Lietuvos paštui išsakiusia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ketinama suderinti dar iki metų pabaigos.

„Jeigu matysime, kad RRT turi kokių nors pastabų, ar reikia ką nors koreguoti, mes tiesiog susiderinsime, pakoreguosime ir, aišku, informuosime, jei bus kokių nors pakeitimų", – antradienį Lietuvos radijui sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Pasak jos, iš naujosios tvarkos didesnių papildomų pajamų Lietuvos paštas tikrai negaus. Visų pirma, Lietuvos pašto paslaugos ir taip yra vienos pigiausių, palyginti su atitinkamų kitų ES šalių institucijų paslaugų kainomis. Be to, naujoji tvarka paliestų juokingą visų per Lietuvos paštą keliaujančių siuntinių dalį – vos apie kelis procentus.

„Pirmiausia bus siekiama padengti savo sąnaudas, susijusias su siuntų pristatymu į užsienio šalis", – tvirtino L.Minderienė.

Lietuvos pašto mokėjimai užsienio paštams, t. y. bendrovės patiriamos tiesioginės paslaugos teikimo sąnaudos, už tokių siuntų pristatymą užsienio šalyje daugeliu atveju priklauso nuo siuntų matmenų, o mokėjimų dydžiai už vienų ar kitų matmenų siuntų pristatymą užsienio valstybėje gali skirtis net kelis kartus.

Nuo 2013 m. pradžios pašto paslaugų rinka Lietuvoje liberalizuota, o Lietuvos paštas dirba vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, kaip ir kiti pašto paslaugų teikėjai. Lietuvoje veikia 757 pašto paslaugas teikiančios įmonės, tačiau tik vienintelis Lietuvos paštas yra įpareigotas teikti paslaugas kaimuose bei kitas socialines paslaugas.