Sviesto neįperkantiems žmonėms ekspertai siūlo, kaip pataupyti

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti.

„Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Ji tvirtina, kad maisto produktų kainos labiausiai augo Lietuvai 2015 metais įsivedus eurą, tačiau didžiausią kainų šuolį pensininkė pastebėjo šiemet.

Tuo metu kai kurie ekspertai siūlo į artėjančius 2018-uosius žvelgti optimistiškai, nepykti dėl augančių kainų ir susirūpinti savo finansine disciplina. Anot jų, Lietuvoje per prekybos tinklų akcijas galima apsipirkti „lenkiškomis“ kainomis, įsigyjant netgi geresnės kokybės produktų.

Pensininkai neįperka grietinės

Birutė teigė ateinančias metais nesitikinti jokio pagerėjimo: „Netikiu. Reikės prašyti dukrų, kad jos man padėtų“.

Tuo tarpu 24-ių Viktorija sako irgi keičianti vartojimo įpročius ir ieškanti galimybių taupyti.

„Taip, aišku, pastebėjau – nes maistas tikrai brangiau kainuoja. Daugiau pradėjau dėmesį į akcijas atkreipti, kai ko, kas nėra būtina, atsisakau. Manau, kad reikės keisti įpročius. Nemanau, kad tiek pakels atlyginimus, kiek pakils kainos“, – teigė moteris.

Jai antrina nepanoręs prisistatyti 80-metis senjoras.

Kosminės kainos, per didelės, Anglijoje mažesnės. Tenai sviesto 250 gramų kainuoja 1,5 svaro, o pas mus 200 gramų kainuoja 2 eurus.

„Kosminės kainos, per didelės, Anglijoje mažesnės. Tenai sviesto 250 gramų kainuoja 1,5 svaro, o pas mus 200 gramų kainuoja 2 eurus“, – BNS kalbėjo vyras.

Mažų pajamų rizika – ne vien senjorams

Ekonomistai teigia, kad pensininkai išlieka kainų augimui jautria gyventojų grupe. Vis dėlto asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė teigia, jog ateitis nusimato šviesesnė.

„Aiškiai matau, kad senjorai visada yra pažeidžiama grupė dėl to, jog jų nėra didelės pajamos. Bet jos yra stabilios ir dabar jau indeksuojamos, kitais metais dar labiau pensijos auga. Gražu žiūrėti, kaip pensininkai susitvarko. Žinoma, ten dar labai daug reikia, kad žmogus oriai galėtų gyventi“, – BNS sakė M. Bunkaitė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad pensijų didinimas daliai senjorų vis tiek neužtikrins būtinų pajamų.

„Net ir didinant pensijas, vyresnio amžiaus žmonėms ir toliau teks sukti galvą, kaip užsitikrinti orų pragyvenimą. Banko apklausos rodo, kad šiandien 8 iš 10 pensininkų taupo kokybiško maisto sąskaita, o 7 iš 10 taupo šilumą, vandenį“, – komentare BNS rašė J. Cvilikienė.

Pasak jos, nuo kitų metų numatomi vaiko pinigų pokyčiai palies daugelį šeimų, nauja sistema „kelia sumaištį“.

J. Cvilikienės teigimu, regioninė ir socialinė atskirtis lieka ryški, tad tikėtina, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai ir toliau turės mažiau laisvų pajamų, kurias galėtų naudoti laisvalaikiui ar kitoms nebūtinoms išlaidoms.

„Swedbank“ atstovė pažymėjo, kad atlyginimai Lietuvoje kyla, tačiau ne visiems ir nevienodai.

Pigs dalis prekių, brangs paslaugos

Pasak analitikų, kitąmet vartotojai turėtų ruoštis tolesniam paslaugų kainų augimui, tačiau dalis prekių gali atpigti.

SEB banko analitikas Tadas Povilauskas sako, kad kitąmet brangs cigaretės, bet pigs elektra, dujos ir vaistai, normalizuosis ir sviesto kaina.

„Šiemet daugiausia visuomenės dėmesio po pabrangusio alkoholio sulaukė smarkiai paaugusi pieno produktų, ypač sviesto kaina. Vis dėlto sviesto kaina eksporto rinkose pastaraisiais mėnesiais jau rieda žemyn ir nuo piko yra sumažėjusi penktadaliu, tad pigesnio sviesto turėtų atsirasti ir Lietuvos prekybos centruose“, – pranešime rašė T. Povilauskas.

Pasak jo, svarbiausias veiksnys, lemsiantis infliaciją, bus darbo jėgos sąnaudų didėjimas, kurio pokytį bus bandoma įtraukti į galutinę prekių, ypač paslaugų, kainą.

Vis dėlto analitikas pažymi, kad gyventojų pajamos didės sparčiau negu kainos, tad žmonių perkamoji galia teoriškai didės. Vertinant atskiras gyventojų grupes, daugumos jų perkamoji galia neturėtų blogėti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Vaidas Gaidelys linkęs manyti, kad gyventojų pajamų augimas kitąmet bus menkesnis, nei kainų.

„Kažkiek pajamos augs, bet jos greičiausiai ne tiek augs, kiek kainos. Įmonės, kurios vykdo užsienio prekybą, ko gero, turės stipresnes pozicijas, nes sugebės uždirbti ir gauti pajamų užsienyje. O lietuviškos įmonės, kadangi gyventojų mažėja ir jos prekiauja šalies viduje, tai jų pozicijos veikiausiai silpnės, o kaip pasekmė augs kainos“, – BNS sakė V. Gaidelys.

Ekonomisto teigimu, didelė tikimybė, kad brangs paslaugos, nes tai yra „sritis, kurią paprasčiausia branginti“. Tikėtina, kad augs ir dalies maisto produktų kainos, bet tai lems įvairūs veiksniai: gamtos sąlygos, naujų dalyvių rinkoje atsiradimas, importuojamos prekės ir žmonių pajamos.

„Europos centrinio banko (ECB) tikslas – turėti 2,5-3 proc. infliacijos lygmenį, tai ir siekia ECB išlaikyti tą lygmenį, tai kažkiek maistas, atskiri produktai brangs, kaip ir kasmet. Ar drastiškas tas brangimas – kaip šiemet su sviestu, – tai sunku prognozuoti“, – sakė profesorius.

V. Gaidelys komentuoja, kad Lietuvos problema – nepalanki investicinė aplinka.

„Nesugebame šalyje pritraukti tiek investuotojų, kiek ta pati Estija, kurios situacija yra pastebimai geresnė už Lietuvos. Mūsų sprendimai daugiau orientuoti į kontrolę ir šešėlio mažinimą. Tai yra, be abejo, svarbios sritys, bet ekonomikos augimas ir investicijų pritraukimas yra ne mažiau svarbu“, – sakė ekonomistas.

Sutaupyti galima ir Lietuvoje

Asmeninių finansų ekspertė M. Bunkaitė teigė, kad gyventojai turėtų kreipti dėmesį ne vien į augančias kainas, bet ir į didėjančias pajamas. Tuo labiau, kad kainų augimas iš esmės yra gerėjančios ekonomikos požymis.

„Ekonomika auga, atlyginimai taip pat, didelių iššūkių kitais metais nelabai žadama. Susidraugauti (vertėtų – BNS) su didesnėmis pajamomis, didesnėmis išlaidomis ir nebepykti, kad kainos kyla, nes atlyginimai lygiai taip pat kyla (...) Jeigu kieno nors neauga, tai galima sakyti, kad to žmogaus truputėlį problema. Tendencija, kad dabar galima savo pajamas didintis“, – sakė M. Bunkaitė.

Jeigu kieno nors atlyginimas neauga, tai galima sakyti, kad to žmogaus truputėlį problema.

„Swedbank“ ekspertės J. Cvilikienės teigimu, gyventojams vertėtų labiau susirūpinti savo finansine disciplina.

„Mūsų apklausos rodo, kad aiškų biudžetą turi ir jo laikosi tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, tad tai būtų tikrai gera pradžia naujiems metams. Gerai suprantant savo finansinę situaciją, galima imtis atitinkamų priemonių – planuoti maisto pirkimus ilgesniam laikui, inventorizuoti turimus likučius prieš einant į parduotuvę, galbūt ieškoti galimybių dalį daržovių užsiauginti patiems“, – teigė J. Cvilikienė.

M. Bunkaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje yra visos galimybės taupyti, „ypač maisto sąskaita“. Pasak jos, kitąmet kai kurių maisto produktų kainos gali sumažėti.

„Jeigu pataikai į geras nuolaidas, tai kainos panašios į Lenkijos. Bet kai perki pas mus, tai gali ir kokybę daugmaž nuspėti, nes kai matai, ką Lenkijoje žmonės perka, tai jie tik į kainą ir žiūri. Lietuvoje, „pamedžiojus“ geresnių kainų, galima lygiai taip pat sėkmingai, toli nevažiuojant, pigiau apsipirkti“, – sakė M. Bunkaitė.

Tuo metu kai kurie vilniečiai sako gyvenantys iš santaupų ir turintys vilčių, kad gyvenimas pagerės.

„Turime kažkiek santaupų, tai tiek nesijaudiname. Tikimės, kad turėtų kainos nekilti, bent jau stabilizuotis ir net mažėti. Jeigu tarptautinė padėtis bus rami, turėtų ekonomika augti ir pajamos didėti“, – vylėsi 77-erių Vytautas.

Biudžetinėje įstaigoje dirbantis 33 metų Tomas dėl būsimų pajamų ir kainų – optimistiškas. Jis teigia, kad kitąmet jo finansinė situacija reikšmingai keistis neturėtų. Tomas tikisi atlyginimų augimo.

„Kainas (jų augimą – BNS) pastebėjau, bet mano įpročiams neturėjo įtakos. Vartoju labai atsakingai ir tiek, kiek reikia (...) Leidžiu tai, ką galiu sau leisti“, – sakė vyras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tadas

tadas portretas
2014 m Europos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, paskirto Nepriklausomybės akto signataro, buvusio sveikatos apsaugos ministro, socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio metinė alga siekia 264,4 tūkst. Eur, tačiau pridėjus visas kitas išmokas, įskaitant ir pensijos kaupimą, per metus eurokomisaras gauna 372 tūkst. Eur arba vidutiniškai 31 tūkst. Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

su

su portretas
naujais Metais ,lietuviai Kai pamiršim 'gerus 'sovietinius laikus ir suprsim ,kad esame LAISVI ,tada pradėsim gerai gyventi ,odabar ,gaudykim AKCIJAS ir dejuokim ,kaip buvo gerai prie ruso

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Lietuva yra tokia nyki ir be jokių perspektyvų? Visi žinome, kad Lietuvos mokslas yra niekam nereikalingas Potiomkino kaimas. Valdantieji pravažiuoja, mes jiems rodome kartoninius "prietaisus" ir šokančius laimingus "mokslininkus". Kodėl mūsų mokslas niekam nereikalingas? Pirma, nes mūsų verslas yra perku-parduodu tipo. Antra, nes gabus jaunimas išvažiuoja studijuoti ir dirbti į Vakarus, o lieka girtųjų lytinio akto rezultatai, kuriuos mokyk-nemokyk, nebus jokio skirtumo. Tik pinigų krepšius mums nešioja. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 50

Galerijos

Daugiau straipsnių