- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia.
„Buvo lūkesčių tokių sausio mėnesį, kad gal bus metinė defliacija, bet aš sakyčiau, kad kol kas mes esam šiek tiek aukščiau nulio ir bus aukščiau nulio. Bet iš vartotojo pusės, galiu pasakyti, kad artimiausius pusę metų mes matysime infliaciją, kuri bus arti vieno procento, o tai visgi yra didinantis perkamąją galią veiksnys“, – BNS penktadienį sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Didžiulė gera naujiena vartotojams yra ta, kad bent jau šiemet tos kainos nedidėja, kai vidutinis darbo užmokestis didėja beveik dešimtadaliu, tai šiemet Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas yra sparčiausias, vienas sparčiausių per pastarąjį penkmetį“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot T. Povilausko, šiek tiek ūgtelėjusią mėnesio infliaciją lėmė augusios degalų, elektros kainos, taip pat padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms, augę alkoholio, tabako akcizai.
„Ką mes toliau matom, kad paslaugų kainos didėja. Nieko nėra labai netikėto, nes vis tiek darbo jėgos kaštai yra padidėję, vis dar į sausio ir vasario infliaciją ateinanti padidinto nuo 9 proc. iki 21 proc. PVM tarifo maitinimo paslaugoms įtaka“, – sakė ekonomistas.
„Kitas veiksnys, kad elektros kainos darė įtaką, nes prisiminkim, kad į vasario infliaciją įsiskaičiuoja elektros kainų pokytis už sausį. Sausį, prisiminkime, ir biržoje kaina buvo padidėjusi, ir padidėjo persiuntimo tarifas buitiniams vartotojams, lyginant su gruodžiu“, – aiškino T. Povilauskas.
Pigimas daugelio prekių yra mažai tikėtinas, kainų mažėjimas yra labai retas reiškinys, jeigu mes žiūrėtume tiek Lietuvos pastarųjų dešimtmečių istoriją (...)
N. Mačiulis pridūrė, kad pinga ir maisto žaliavų kainos.
„Maisto produktai vasario mėnesį buvo maždaug puse procento pigesni nei sausį ir pigesni nei prieš metus. Ši tendencija taip pat buvo tikėtina turint omenyje, kad žaliavų kainų tendencijose išlieka jų kainų mažėjimas. Tai yra palanki vartotojams tendencija, tiek, matome, grūdų, tiek kitų maistinių žaliavų kainos yra sumažėjusios. (...) Tai atsispindi ir galutinėse kainose“, – aiškino N. Mačiulis.
Prekių kainos neaugs, bet paslaugos toliau brangs
Anot T. Povilausko, kovą tradiciškai tikimasi mėnesio infliacijos – jo nuomone, ji galėtų siekti 0,3 proc.
„Kovas, jis yra beveik visada mėnesinės infliacijos mėnuo. Galvoju, kad per 10 metų mėnesinė defliacija gal buvo tik 2020 metų kovą, kai prasidėjo pandemija, nes kovą yra labai aiškus sezoniškumo vaidmuo dėl to, kad brangsta drabužiai ir avalynė, ir tikrai prideda nemažai prie tos mėnesinės infliacijos – turbūt apie 0,4 proc.“, – sakė ekonomistas.
Anot T. Povilausko, brangusius drabužius šiek tiek kompensuos nustojusios augti degalų, šilumos kainos.
„Kovo prasideda jau antra dekada ir matome, kad degalų kainos jau nustojo augti: dyzelinas atpigęs, benzinas laikosi panašiai. Iš čia kol kas stabilu. Šilumos kaina kovą yra sumažėjusi, lyginant su vasariu“, – teigė jis.
N. Mačiulio teigimu, infliacijos tendencijos ateityje išliks panašios į dabartines – prekės nebrangs, tuo metu paslaugų kainos didės.
„Žiūrint į ateinančius metus, tai matysime panašias tendencijas – prekių brangimui vis dar nėra priežasčių, tai reiškia, kad jos ir toliau nebrangs, o kai kurios gali ir šiek tiek atpigti, o pagrindinis infliacijos veiksnys išliks brangstančios paslaugos, o daugiausia įtakos turi didėjantys atlyginimai“, – sakė N. Mačiulis.
Vis dėl to, anot ekonomisto, didesnio prekių pigimo tikėtis nereikėtų.
„Pigimas daugelio prekių yra mažai tikėtinas, kainų mažėjimas yra labai retas reiškinys, jeigu mes žiūrėtume tiek Lietuvos pastarųjų dešimtmečių istoriją, tiek kitų Vakarų Europos valstybių, tai galima rasti kelis metus, kuomet sumažėja kainos ir tai paprastai būna gilių krizių, gilių ekonominių sukrėtimų metu“, – aiškino N. Mačiulis.
„Bet ką mes matome pastaruoju metu, tai tiesiog nuo 2022 metų pradžios pakilusios kainos į naujas aukštumas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių, jos dabar nusistovėjo tame lygyje ir daugeliu atvejų nedidėja ir šiemet nedidės“, – pridūrė jis.
Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad vasarį tiek mėnesio, tiek metinė infliacija siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija – 6,1 procento.
Statistikų teigimu, metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, kai ji siekė 0,6 proc. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras9
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą20
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)12
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai8
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...